Ateinantiems metams Kaunas turi ambicingų planų

Kokie tikslai?

Strateginiame plane veiklos skirstomos į tris programas: ekonominės raidos skatinimo, sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymo bei darnaus teritorijų ir infrastruktūros vystymo. Pagal šį planą bus galima dėlioti ir Kauno biudžetą. Šių metų biudžetas bus svarstomas vasario pabaigoje.

Pirmoje programoje siekiama mažinti nedarbo lygį Kaune, nuolat didinti gyventojų skaičių mieste. Tikimasi, kad iki 2024-tų metų Kaune gyvens daugiau kaip 301 tūkst. gyventojų ir jų vidutinis darbo užmokestis sieks 1,7 tūkst. iki mokesčių.

„Kaunas – tvarus ir pilietiškas miestas, pažangaus verslo ir inovacijų lyderis, modernios ir įtraukiančios kultūros centras, besimokančių ir laimingų žmonių namai“, – toks ilgalaikis prioritetas įvardijamas programos apraše.

Sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymo programa orientuota į pasitikėjimo savivaldybe ir jos teikiamomis paslaugomis skatinimą, gyvenimo trukmės ilgėjimą, gerą mokinių savijautą ir rezultatus, pačių švietimo įstaigų modernizavimą, sporto infrastruktūros kūrimą ir pan.

Darnaus judumo ir teritorijų vystymo programoje numatyti didžiausi miesto infrastruktūros pokyčiai, apimantys tiek gatves ir vandentiekį, jų remontą, projektavimą, tiek ir svarbiausių objektų, kurie iš esmės keičia kauniečių gyvenimus, vystymą.

Pritarė visi

Antradienį vykusiame tarybos posėdyje buvo pritarta strateginiam veiklos planui. 

„Norėčiau pasidžiaugti, kad tai turbūt pirmi metai Kauno tarybos istorijoje, kai nei viena frakcija nepareiškė jokių oficialių pasiūlymų administracijos parengtam strateginiam veiklos planui. Tai, matyt, reikia įvertinti gerą administracijos darbą“, – posėdžio metu sakė vicemeras Andrius Palionis.

Visgi, nors taryba pritarė Kauno vystymo krypčiai, posėdžio metu klausimų apie atskirus objektus netrūko. Konservatorė Jurgita Kučinskienė domėjosi, kokia situacija yra su teritorija, esančia Vydūno alėjoje. Šią teritoriją miestas dar pernai perėmė ir svarstė, kad ją reikia pritaikyti miestiečių poreikiams. Vienas tokių – įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kuri tarnautų ne tik atvykstantiems į Ąžuolyną, bet ir renginių metu, kurie vyktų Dariaus ir Girėno stadione ar Kauno sporto halėje.

„Dėl Ąžuolyno parkingo šiuo metu yra teisminiai ginčai, tad ar nėra jokių atsakymų“, – informavo administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Svarstant klausimą dėl strateginio plano, Adrijanai Filinaitei parūpo Dainų slėnio rekonstrukcija ir techniniai aspektai dėl akustikos.

„Originaliame techniniame projekte nėra tiksliai suprojektuota, tik teikti architekto pasiūlymai, kurie sprendžia vizualinį vaizdą. Tačiau konsultavomės su chorų bendruomenėmis ir akustikų specialistais ir naujajame pirkime įtraukėme reikalavimą parengti atskirą estrados stogo projektą. Manau, kad laiku išgirdome pastabas ir estrada bus tinkama chorų pasirodymams“, – į paklausimą atsakė administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Konservatorių frakcijos seniūnas pasidžiaugė, kad strateginiame plane atsirado dar prieš keletą kadencijų siūlytas objektas – M.K.Čiurlionio koncertų rūmai, kurie suplanuoti kitame Nemuno krante, Aleksote.

Šį dokumentą Kauno taryba priėmė bendru sutarimu.