Kaip tokie reiškiniai gali paveikti prognozuojamą potvynį Neryje ir Nemune?
Komentarą portalui kauno.diena.lt pateikęs hidroinžinierius Arvydas Šikšnys svarstė, kad lietus dar neturėtų išjudinti ledų ir sukelti ledonešio.
Jei tokia liūtis užsitęstų ilgai, tai jau būtų negerai.
„Nesu hidrologas, bet, aišku, domiuosi ir seku, kas vyksta ir ko galima tikėtis. Dalis lietaus nutekės į upes ir kažkiek pakels jų lygį. Bet dėl lietaus, kuris pagal prognozes turėtų trukti maždaug dieną, ledai neturėtų pajudėti. Kažkiek atitirps upių pakraščiai, bet ledas dar išliks stabilus. Be to, dalį vandens sugeria sniegas bei gruntas, kuris po gana stora sniego danga nėra stipriai įšalęs. Kol kas sąlygų kilti potvyniui nematau. Juo labiau, kad netrukus laukia atšalimas ir jis pristabdys vandens nutekėjimą į upes. Ledonešis gali būti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje, bet, kai orai tokie nepastovūs, prognozuoti įmanoma tik labai apytiksliai. Jei tokia liūtis užsitęstų ilgai, tai jau būtų negerai“, – sakė A. Šikšnys.
Jis priminė, kad bene stipriausias potvynis Kauno rajone kilo 1958 metais, kai į vieną visumą susidėjo visi neigiami faktoriai.
„Buvo staigus atšilimas, lietus, daug sniego. Žemė buvo labai įšalusi, todėl vanduo negalėjo įsigerti į gruntą“, – tuometinio potvynio aplinkybes prisiminė specialistas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)