- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stasys Lukerovas senbernį vaidina tik kultūriniuose renginiuose. Realiame gyvenime jis – mylintis vyras, rūpestingas tėvas, pareigingas zakristijonas, ilgametis katilinės kūrikas ir puikus šeimininkas, verdantis skaniausius didžkukulius miestelyje.
Svajojo tapti kirpėju
S.Lukerovo namą Ežerėlio Miško gatvėje pamatėme iš tolo – ryškiai žalias su rudais drožiniais kampuose ir trispalviu šimtuku, skirtu atkurtos Lietuvos valstybės jubiliejui, antro aukšto lange.
"Tokią trobelę paliko uošvienė. Nuo tada dažau tik žaliai", – kairiąja ranka perbraukęs medinuko sieną, dešiniąja plačiai atvėrė lauko duris. Nusivilko striukę, svečiams pasiūlė šlepetes ir pakvietė įsitaisyti prie vaišėmis nukloto stalo svetainėje.
"Čia mano žmonos firminiai. Sakau jai: atvažiuoja jaunimas, pagamink. Jei nepatiks, tuomet dešrelę greit papjaustysiu", – lėkštę su keptos duonos riekelėmis ir morkų-silkės pagardais ant jų, arčiau stumtelėjo 57 metų vyras. Užplikė juodą kavą, į porcelianinę vazą pabėrė kelias saujas šokoladinių saldainių, sausainių su glaistu ir patogiai įsitaisęs ant kėdės ėmė kalbėti.
"Kaip čia atsiradau? Ilga istorija", – supratęs, kad po naktinės pamainos darbe nereikia skubėti, vyras ėmė lėtai dėlioti prisiminimus.
Nors Ežerėlyje skaičiuoja jau ketvirtą dešimtį metų, S.Lukerovas gimė Kelmės rajone, Užvarmio kaime. Lankė Užvenčio vidurinę mokyklą, o po aštuonių klasių išvyko į Šiaulius.
"Norėjau būti kirpėju, paskui – siuvėju. 43-iosios profesinės technikos mokyklos direktorius pasakė, kad nebūsiu nei vienu, nei kitu. Būsiu mechaniku", – nors techniką mėgo ne itin, S.Lukerovas tąsyk neprieštaravo.
Išmoko taisyti siuvimo mašinas ir jau visai netrukus gavo paskyrimą į Kauną.
Iš Kauno į Ežerėlį
Kaune Stasys ne tik taisė mechaninius įrenginius, bet ir sutiko savo gyvenimo moterį Birutę, dirbusią meistre vienoje Kauno profesinių mokyklų.
"Jei būtų atėjęs mėnesiu vėliau, greičiausiai nebūtume susitikę, – tarpduryje prabilo simpatiška tamsiaplaukė.
Viskas prasidėjo nuo saldainių "Karakumas" ir "Aguona" – jais vaišinau Birutę ir dar dvi koleges.
Tądien, kai S.Lukerovas po dvejų metų tarnybos Kalugos srityje vėl grįžo į profesinę mokyklą tuometėje A.Puškino gatvėje, Birutė sekretoriate ant stalo dėjo prašymą išeiti iš darbo. Pažintis su išvaizdžiu jaunuoliu merginos planų nepakeitė, tačiau kaip reikiant pakoregavo Stasio.
"Viskas prasidėjo nuo saldainių "Karakumas" ir "Aguona" – jais vaišinau Birutę ir dar dvi koleges. Kartą nuėjome kartu į kiną. Tiesa, tada nuo miestiečių odekolono man pasidarė negera. Galiausiai ji mane pakvietė į savo namus. Atvažiavau su geltonu "Ikarus" ir penkiais raudonais gvazdikais", – iššūkiu virtusią kelionę į Ežerėlį, prisiminė linksmuolis.
Pasirodo, tąsyk Birutė nepasakė tikslaus adreso – Stasiui mergina tedavė miglotą užuominą, Miško gatvėje ieškoti namo, kurio skaičiai sutaptų su metais, kada ji ėmė lankyti mokyklą.
"Negana to, įsiminiau klaidingą Birutės pavardę. Belsdamas į visas iš eilės namų duris ieškojau Adomaitytės, o ne Adamkevičiūtės", – jaunystės prisiminimais dalijosi vyras.
Įveikęs išbandymą, Stasys pavergė jaunos merginos širdį, o gegužę užsimezgusią jųdviejų pažintį po pusmečio vainikavo sutuoktuvės. Iš Kauno mechanikas persikėlė į Ežerėlį. Čia Lukerovai susilaukė keturių vaikų: Mildos, Vaidos, Vyto ir Mato, kuriam greit sueis 20 metų.
Senbernis žavi moteris
Didmiestį iškeitęs į rajoną, Stasys greit ir sėkmingai įsiliejo į vietos bendruomenę.
Kartu su bendraminčiais inicijavo, kad Tarybų gatvė būtų pavadinta Liepų vardu, o centrinėje aikštėje neliktų cementinio Lenino su laikraščiu rankoje.
"Manęs apstu visur", – netrukus S.Lukerovas atskleidė savo teatrališkąją pusę ir prabilo apie dar vieną aistrą.
Pasirodo, linksmasis Stasiukas – miestelyje vykstančių renginių siela, be kurio neįsivaizduojamas nei Užgavėnių šurmulys, nei Kaziuko mugės linksmybės, nei Trijų Karalių eitynės.
"Nagi, pažiūrėkime, ką mes čia turime", – nosį arčiau storo nuotraukų albumo kyštelėjo vyras.
Įsiterpęs tarp Algirdo Mykolo Brazausko ir jo žmonos Kristinos Brazauskienės, nuotraukoje kairėje Stasys persirengęs Aitvaru. Nuotraukoje dešinėje – vyras išsitepęs suodžiais ir apsitempęs juodomis kojinėmis. Čia jis – velnias. Kiek žemiau – S.Lukerovas jau Kalėdų Senelis.
"Daugelį metų slėpiausi po balta barzda. Galiausiai atsisakiau, o savo vietą užleidau jaunesniems kolegoms", – kelmiškis prasitarė, kad šiuo metu mylimiausias jo personažas yra Senbernis.
Pastarąjį Stasys vaidina taip įtikinamai, kad nepažįstamos moterys ima rėžti sparnus apie žodžio kišenėje neieškantį, dėmesingą ir nuolat besišypsantį "viengungį".
Nedraudžia ir nepavydi
"Kartu su vyru nepersirenginėju, bet ir nedraudžiu daryti to, kas jam teikia malonumą", – paklausta, ar nepavyduliauja vyro, šyptelėjo ponia Birutė.
Reikia – įkals vinį ir nudažys namo sienas, reikia – išskalbs ir padžiaus užuolaidas ar užkonservuos juodųjų serbentų uogienę.
Moteris neslėpė, kad prieš 36 metus rinkdamasi Stasį nė kiek nesuklydo. Jis esą ne tik linksmo būdo, bet dar ir puikus šeimininkas, darbų neskirstantis į vyriškus ir moteriškus. Reikia – įkals vinį ir nudažys namo sienas, reikia – išskalbs ir padžiaus užuolaidas ar užkonservuos juodųjų serbentų uogienę. Vyras labai mėgsta dirbti darže, todėl kaimynai ir kaimynės kužda, kad dažna moteris iš Stasio galėtų pasimokyti, kaip prižiūrėti lysves.
"Draugės stebisi, kaip aš išauklėjau Stasį, kad grįžus namo jis mane pasitinka su vakariene, – liaupsių mylimajam negailėjo moteris. – Žinoma, dažniau daro tai, kas jam skanu. Būna, kad 21 val. sugalvoja čirškinti bulves, smulkintas per burokinę tarką. Beje, jei jau prakalbome apie bulves, turite žinoti, kad niekas geriau už Stasį neparuoš cepelinų."
Didžkukulius, anot ponios Birutės, jos vyras lipdo ir per gimtadienius, ir per kitas svarbias šventes, kurių metu prie stalo svetainėje susispaudžia gausus būrys Lukerovų kaimynų. Paspirgina kiaulienos lašinukų, padeda grietinės, o šalia įtaiso dar ir žmonos firminių sumuštinių, kuriais pasitiko "Kauno dienos" žurnalistus.
"Kartą svečius sumaniau pavaišinti kibinais. Susėdo visi už stalo ir kad ims klausinėti: ką, nebus cepelinų? Juokavau, kad čia cepelinai, tik kepti", – apie savo kulinarinius gebėjimus ir aplinkinių vertinimus su pasitenkinimu kalbėjo Ežerėlio senbuvis.
S.Lukerovas prasitarė, kad meilė maisto gamybai neatsitiktinė. Dar prieš armiją Šiauliuose, vienoje įstaigoje, jam teko išbandyti virėjo duoną. Tiesa, neilgai – pusmetį, bet to esą pakako per akis.
"Ateinu ir prašau darbo. Klausia manęs vadovė, ar esu baigęs kokius nors mokslus. Nemelavau. Pasakiau, kad diplomo neturiu, bet turiu begalinį norą. Davė bandomąją savaitę ir tik liepė neprasitarti kitoms moterims, kad su maistu neturiu nieko bendro", – dar vienu gyvenimo nuotykiu ir įgyta patirtimi džiaugėsi vyras.
Ištikimas Dievo tarnas
"Kauno energijos" Ežerėlio katilinėje jau 25 metus kūriku dirbantis S.Lukerovas bene tiek pat laiko yra ir zakristijonas Ežerėlio Šv.Antano Paduviečio bažnyčioje.
Rūpinasi liturgija, bažnytinių švenčių ir su jomis susijusių apeigų organizavimu, bažnyčia ir jos ūkiu, pastatų remontu, įrengimu, atnaujinimu, saugumu.
"Reikia, išlyginu drabužėlius ar juostas, reikia – nupinu vainikus atlaidams", – raktus prie durų žvangino zakristijonas.
Anksčiau, anot S.Lukerovo, Ežerėlis priklausė Zapyškio parapijai, o tikintieji į bažnyčią, esančią už 5 km, neretai turėdavo eiti pėsčiomis. 1993-ųjų rugsėjį vietiniai gavo leidimą statyti bažnyčią buvusiame kultūros namų pastate, kuriame iki tol planuota įrengti utilizavimo fabriką.
"Kas finansiškai, kas medžiagomis, kas darbais – prie statybų prisidėjo visi Ežerėlio žmonės. Patys matote, koks rezultatas", – žengti į Dievo namus, kurie 1994-ųjų gegužę atvėrė duris atgailai, padėkai ir maldai, kvietė vyras.
Sutvarkyti, išpuošti, su naujais mediniais suolais viduje, tiesa, kiek vėsūs. Šaltuoju metų laiku, anot zakristijono, juose norisi apsigaubti, tačiau vasarą Šv.Antano Paduviečio bažnyčia esą tampa tikra atgaiva ir kūnui, ir sielai.
"Taip ir gyvenu. Esu laimingas, kad čia, o ne kur kitus susukau sau lizdelį", – ta pat užkrečiančia šypsena ir trykštančiu optimizmu pokalbį baigė zakristijonas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas23
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?66
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...