Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybėje vyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis dėl Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblio apsaugos nuo gaisro.

Priešgaisrinės apsaugos specialistų grupė, apžiūrėjusi Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno aplinką, konstatavo, jog „įvažiavimui į šventorių anga tvoroje turi būti 3,5 pločio ir 4 m aukščio". Ansamblį supančioje tvoroje yra ketveri vartai. Per vienerius vartus gaisrinės mašinos įvažiuoti gali, tačiau važiuodamos šiuo keliu jos negali patekti į šventorių.

Susirūpinus dėl Pažaislio bažnyčios, vienuolyno ir čia saugomų kultūros vertybių apsaugos, spręsta, ką būtina atlikti, kad gaisro atveju ugniagesiai-gelbėtojai galėtų operatyviai atlikti savo darbą. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Nesteckio, pagrindiniai klausimai yra du: kaip privažiuoti prie objekto ir gaisrininkams pasipildyti vandens.

„Tokiu atveju tvenkinys turi būti pagilintas, išvalytas, o prie jo įrengtas šulinys vandeniui siurbti. Gaisrinių mašinų žarnos yra 4 m ilgio, todėl turi būti ir tinkamas privažiavimas prie šulinio", – aiškino Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Romualdas Paciūnas.

Pasak bendrovės „Kauno vandenys" generalinio direktoriaus Viliaus Buroko, norint nutiesti atskirą vandens šaką į Pažaislį, iškiltų daug problemų, nes tai yra parko teritorija, be to, visa tai kainuotų apie 1,5 mln. litų.

„Turime nuspręsti, ką galime atlikti mažiausiomis sąnaudomis. Būtina sudaryti galimybę prie objekto privažiuoti gaisrininkų automobiliams. Kas iš to, jeigu bus išsaugota tvora, o gaisro atveju sudegtų neįkainojamos vertybės. Savivaldybė gali prisidėti, tačiau visų darbų finansuoti mes negalime. Objektas priklauso Kultūros paveldo departamentui. Visos institucijos turi prisidėti", – sakė administracijos direktorius A.Nesteckis.

Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas pasiūlė patikrinti elektros instaliaciją, nes dažniausiai gaisrai kyla būtent dėl susidėvėjusios elektros įrangos. Šv. Kazimiero seserų kongregacijos generalinė vyresnioji sesuo Lidija Edita Šicaitė paaiškino, kad dabar įgyvendinamas Svečių namų rekonstrukcijos projektas.

„Už tas pačias lėšas numatyta sutvarkyti silpnai išsilaikiusią tvoros atkarpą. Apžiūrėjus šią tvoros vietą, paaiškėjo, kad ji – iš tarybinių laikų plytų, todėl dabar, atliekant rekonstrukciją ir gavus leidimą iš Kultūros paveldo departamento, šioje vietoje už tas pačias lėšas galima padaryti vartus, per kuriuos galėtų įvažiuoti gaisrininkai ir tuo pačiu patekti į šventorių. Be to, gaisrininkai nustatė vietą, iš kurios galima pasiekti bažnyčios bokštą, – kalbėjo sesuo L.E.Šicaitė.

Jos teigimu, ugniagesių pasiūlymai tuoj pat bus pateikti Kultūros paveldo departamentui. Gavus leidimą, bus galima atlikti darbus. Projekto koregavimui paprašyta ilgesnio laiko – iki birželio pabaigos.

„Suprantame, kad Kultūros paveldo departamentas gali priimti šį arba kitą angos tvoroje įrengimo variantą, tačiau sprendimą būtina priimti nedelsiant“, – akcentavo L.E.Šicaitė.

Pasitarimo metu buvo aptarta, kokius darbus reikia atlikti, kad vandens galima būtų pasipildyti iš Kauno marių. Pasiūlyta iškirsti kai kuriuos medžius, pakoreguoti privažiavimo taką prie vandens.

„Pratybos dėl gaisro gesinimo Pažaislyje turi būti atliekamos kasmet: vienąkart jos turėtų vykti vasarą, kitą – žiemą. Be to, reikia nuspręsti dėl kai kurių medžių iškirtimo. Visa tai suderinsime su Aplinkos apsaugos skyriumi", – teigė A.Nesteckis.