Aplinkos ministras neleis griauti smirdančios gamyklos?

Atvyko dėl skundų

"Tos problemos, kurias kelia tiek aplinkosaugininkai, tiek agentūros dėl kvapų, gyventojų skundų, buvo pagrindinis tikslas įvertinti, nes jau prieš keletą metų tos problemos buvo, žadėta, kad bus pastatytas kaminas, kuris išspręs problemas ir kvapai jausis kažkur ore aukštai, bet niekas nuo to nepasikeitė. Šiandien, realiai nuėjus į vietą, matome, kad pagrindinė problema yra biologinėje dalyje, kur vyksta pūdymas, – ten pagrindiniai kvapai.

Savivaldybės turės rinktis artimiausiu metu ir bus sprendžiamos problemos, kaip tvarkyti biologinę dalį toliau, nes tai vienintelis atvejis Lietuvoje, kai, MBA statant, pats pirmas principinis sprendimas, manome, buvo klaidingas, – kad pastatyta praktiškai gyvenamųjų namų apsuptyje, kur žmonėms poveikis yra didžiulis ir nusiskundimų yra begalė", – ELTA kalbėjo K.Mažeika.

"Problema turi būti sprendžiama, peržiūrimas pats procesas, ieškosime galimybės biologinę dalį galbūt perkelti į kitus MBA padalinius, kad kvapų būtų kuo mažiau", – pridūrė jis.

Aplinkos apsaugos departamentas rugpjūtį įmonės paprašė pateikti priemonių planą dėl kvapų ir teršalų išsiskyrimo į aplinką mažinimo, kurį įmonė turės įgyvendinti per kuo trumpesnį laikotarpį.

Problema turi būti sprendžiama, peržiūrimas pats procesas, ieškosime galimybės biologinę dalį galbūt perkelti į kitus MBA padalinius.

Vėl tušti pažadai

"Įmonė turi pagaliau MBA vadovą, jam tenka tikrai didelė atsakomybė. Tikimės, kad artimiausiu metu pateiks tą priemonių planą", – teigė ministras ir pridūrė, kad įmonės likvidavimas nebūtų problemos sprendimas.

"Pats likvidavimas tikrai nėra problemos sprendimas, atliekų srautai nebūtų padalyti kitiems MBA, nes Kaunas yra didelis miestas, kuris generuoja didelį kiekį atliekų. Kiti įrenginiai negalėtų to srauto sutvarkyti. Problema turėtų būti ne uždarymo, bet paties proceso peržiūrėjimo", – ELTA sakė K.Mažeika.

"Kitas žingsnis – biologinės dalies procesų peržiūrėjimas, nes ten ir yra pagrindinė kvapų problema", – sakė jis.

Priminsime, kad Kauno meras Visvaldas Matijošaitis yra viešai pareiškęs, kad šiai gamyklai Kauno mieste apskritai ne vieta ir ji turėtų būti likviduota.

"Padaryta nesąmonė už ES pinigus, bet nedrįstama to pripažinti. Mūsų komanda, ateidama dirbti Kaunui, MBA projektą rado kaip prieš tai buvusiųjų palikimą su nelabai maloniu kvapu", – teigė Kauno meras.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Patiria nuostolių

Nors ministras aiškina, kad esą Kauno MBA reikalingas, nes regionas generuoja didelį kiekį atliekų, skaičiai byloja ką kita. Atrodo, kad, atvykdamas į Kauną, K.Mažeika tuo paprasčiausiai nepasidomėjo.

Kauno regiono MBA įrenginiuose, 2019-ųjų duomenimis, per metus apdorota apie 140 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų. Kauno miesto atliekos čia sudarė 64 proc. Viso Kauno regiono gyventojams ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. eurų, o kauniečiams – 5,5 mln. eurų.

Apdorojus 140 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama tik 1 250 t perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų. Tai nesiekia net 1 proc. bendro atliekų kiekio. Skaičiai pinigine išraiška kalba patys už save: realizavus už 9 mln. eurų išrūšiuotas tinkamas perdirbti antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. eurų pajamų.

"Kauno mieste jau dabar turime gana gerai išvystytą pirminio atliekų rūšiavimo sistemą. Jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriami ir atskirai surenkami perdirbti tinkami plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos.

99 proc. į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, vis tiek yra pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ)", – konkrečiais skaičiais argumentavo bendrovės "Kauno švara" generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

140 tūkst. t komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti KKJ, aplenkiant MBA, Kauno regiono gyventojams kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o Kauno miesto gyventojams – apie pustrečio mln. kasmet. Atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina – 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo paslauga – 62,81 Eur/t.

Jonavos ir Kauno rajono merams nepranešė

Jau penkti metai Ramučiuose, Karmėlavoje, Margavoje, Narėpuose ir kitose aplinkinėse gyvenvietėse Kauno rajone dažnai juntama šiukšlių smarvė, ypač intensyvi šiltuoju metų laiku.

Kauno MBA priklauso Kauno regioninio atliekų tvarkymo centrui.  Dvi iš šio centro steigėjų – Kauno ir Jonavos rajono savivaldybės – vasarai baigiantis yra viešai pareiškusios norą iš viso atsisakyti Kauno MBA paslaugų. Kita dalininkė – Kauno miesto savivaldybė – siūlo iš viso likviduoti atliekų apdorojimo įmonę.

"Kauno dienos" žiniomis, apie šį vizitą Jonavos ir Kauno rajonų merai nebuvo informuoti, nors būtent jie ragino ministrą atvykti ir pasidomėti situacija. Be to, būtent Aplinkos ministerija ir buvę jos vadovai yra laikomi Kauno MBA projekto proteguotojais.

Jonavos rajono savivaldybės mero, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus nuomone, Kauno MBA yra nereikalingas tarpininkas, kurį Jonavos savivaldybė visada vertino kritiškai. Savivaldybės pačios galėtų pasirašyti tiesioginę sutartį su Kauno kogeneracine jėgaine, kuri degina atliekas. Juolab kad dauguma gyventojų jau moka jas rūšiuoti, ir ne viskas patenka į bendrus atliekų konteinerius.

"Penktus metus veikiančios Kauno MBA veikla diskredituoja visą atliekų tvarkymo politiką. Investuota daugiau kaip 30 mln. eurų, tačiau žadėtos naudos gyventojai nepajuto, atvirkščiai, jie priversti kęsti įmonės skleidžiamą smarvę. Tokia veikla negali tęstis", – įsitikinęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.