Apie ministerijos įgyvendinamus projektus gynybos srityje – pokalbis su ministru Vaitiekūnu

Giraitės ginkluotės gamyklos akcininkė yra Lietuvos valstybė – jai priklauso 100 proc. akcijų. Akcininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija, kuri šiandien veikia kaip pagrindinė gynybos pramonės finansinė ir strateginė partnerė. Apie ministerijos įgyvendinamus projektus gynybos srityje – pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su ministru K. Vaitiekūnu.

– Kokiu tikslu lankėtės Giraitės ginkluotės gamykloje?

– Giraitė įsigijo papildomą kulkų presą. Dabar gamybos linija yra visiškai harmonizuota. Visoje gamybos linijoje nebėra siaurų vietų – visi mechanizmai turi vienodą pralaidumą. Anksčiau buvo vienas kulkų presas – pusę kulkų pasigamindavome, o kitą dalį tekdavo nusipirkti. Ateityje planuojama plėtra – atsirastų ir antra gamybos linija.

– Giraitės ginkluotės gamyklos akcijų valdytoja yra Finansų ministerija. Ši tokio pobūdžio gamykla yra didžiausia Baltijos šalyse. Kiek Jus, kaip koordinuojančios organizacijos atstovą, džiugina gamyklos veiklos rezultatai?

– Gana stipriai džiugina. Geopolitinė situacija gana įtempta, gynybos tema labai aktuali, šalis skiria tikrai didelius resursus gynybai ir saugumui, todėl svarbu turėti gamyklą, kuri sėkmingai uždirba pelną ir plečiasi. Plėtra vyksta daugelyje pasaulio valstybių ir skirtinguose regionuose. Šiame kontekste džiugu matyti, kad įmonė sėkminga tiek finansiškai, tiek prisidedant prie mūsų saugumo.

– Tikriausiai niekas nesidžiaugia, kai kalbame apie gynybos pramonę, tačiau laikmetis toks, kad tai neišvengiama. Kaip gamykla ateityje ketina plėstis?

– Numatoma naujų produktų plėtra. Gamyklos vadovybė labai aktyvi, domisi produktais, pristato naujus, inovatyvius sprendimus, susijusius su šiuolaikiniais iššūkiais. Vienas didžiausių – dronai. Gamyklos vadovybė labai greitai į tai reaguoja, bando prisitaikyti ir pasiūlyti naujų produktų.

– Kalbama apie kontroliuojančią gynybos bendrovę. Ar galėtumėte papasakoti, kokiame etape yra šis planas?

– Kontroliuojanti gynybos bendrovė yra sistema, skirta efektyviau valdyti gynybos pramonės įmones, kuriose valstybė dalyvauja su savo kapitalu. Tai yra valdymo įmonė. Kontroliuojančioje gynybos bendrovėje sukoncentruoti aukštos kvalifikacijos vadybiniai, finansų specialistai ir resursai. Tai būdas valstybei efektyviau valdyti savo turtą plečiant gynybos pramonę.

Šalis skiria tikrai didelius resursus gynybai ir saugumui, todėl svarbu turėti gamyklą, kuri sėkmingai uždirba pelną ir plečiasi.

 Kontroliuojančią gynybos bendrovę sudaro Giraitės ginkluotės gamykla, taip pat startuojantis projektas su „Rheinmetall“, kur bus gaminami 155 mm artilerijos sviedinių dėklai.

– „Rheinmetall“ gamykla statoma beveik už 100 km nuo Kauno, todėl geografine prasme tikriausiai galima ją priskirti Kauno regionui. Ar tik sutapimas, kad Kauno regione ginkluotės gamyklos kyla ir modernizuojasi?

– Kaunas nuo seno garsėja stipria pramone. Nuo senų laikų yra nemažas inžinerinis potencialas, stiprus Kauno technologijos universitetas, miestas logistiškai patogioje vietoje. Manau, natūralu, kad gynybos pramonė, kaip ir kitos pramonės įmonės, mato potencialą ir patogią vietą kurtis. Tikrai džiaugiamės, kad labai svarbus šalies miestas rado savo vietą ekonominėje sistemoje.

– Kalbėdamas apie gynybos pramonės plėtrą ateityje, minėjote ir dronų gamybą. Jau kelerius metus po Rusijos invazijos į Ukrainą girdėti kalbų apie dronų gamybą Lietuvoje. Ar yra planų, kuriuos galima atskleisti?

– Dronus vysto privačios kompanijos. Kai kurioms iš jų sekasi – jų produktai konkurencingi, randa savo pirkėją tiek užsienio, tiek vidaus rinkoje. Yra daug mažų gamintojų, kurie bando patekti į šią rinką su inovatyviais produktais, kadangi pati dronų technologija labai greitai kinta.

 Lietuvos gamintojams sekasi išties neblogai. Kol kas nenumatoma projektų, kuriuos vykdant viskas išsivystytų iki tokio lygmens, kad reikėtų įtraukti kontroliuojančią gynybos bendrovę. Labai džiugina, kad privačios įmonės gali veikti gynybos sektoriuje. Valstybės prisidėjimas strateginėse srityse yra prasmingas – ji gali padėti gerindama sąlygas, mažindama biurokratinę naštą.

– Ar kontroliuojanti gynybos bendrovė numato galimybę finansiškai padėti privačiam verslui?

– Jeigu privataus verslo veikla būtų tiesiogiai susijusi su kontroliuojančia gynybos bendrove, tai būtų plėtros banko ILTE kompetencija. Viena šio banko prioritetinių sričių yra gynybos pramonės finansavimas ir projektų vystymas, ir jis tikrai gali prisidėti.

Tikrai džiaugiamės, kad labai svarbus šalies miestas rado savo vietą ekonominėje sistemoje.

 ILTE yra plėtros bankas, todėl dirba pagal banko principus, projektus vertina ganėtinai griežtai. Tai nėra valstybės agentūra, remianti tam tikras sritis. Jei ILTE skirs paramą projektui, be abejo, tai reikš, kad jis turi kokybės ženklą.

– Kokia tikimybė, kad privatus verslas plėsis būtent dronų pramonės srityje ir gaus finansavimą?

– Tai gana specifinė pramonės sritis, nes produkto pirkėjas dažniausiai yra valstybė. Aišku, galima turėti sutartis su keliomis valstybėmis. Labai svarbu, kad mūsų Krašto apsaugos ministerija atidžiai stebėtų, kas vyksta rinkoje, žinotų apie tuos produktus ir būtų suinteresuota įsigyti lietuviškų gaminių. Tokia plėtra ne tik reikštų, kad turėsime gerų ir konkurencingų gaminių, bet ir leistų užtikrinti savus pajėgumus, o tai svarbu siekiant užtikrinti šalies saugumą.

 ILTE banke tikrai galima gauti paskolų. Šis bankas veikia ten, kur komerciniai bankai nemato pakankamai patrauklaus verslo plano. Matydama prioritetą ir svarbą šalies gynybai, valstybė šiuo metu rodo, kad šiems verslams yra labai geras metas.

 Paklausa išaugusi, bet ir mažų įmonių susidomėjimas didelis – kai kurios iš jų yra sėkmingos, greitai vystosi, auga ir pristato naujų produktų. Ši pramonė per metus gali išaugti 30–50 proc. Valstybė – tiek Finansų ministerija, tiek ILTE, tiek kitos institucijos – yra suinteresuotos padėti, kiek tik įmanoma.

– Vadinasi, aukštosios technologijos Lietuvai yra perspektyvi kryptis?

– Kalbant apie tradicinę pramonę, visoje Europoje ji susiduria su sunkumais. Ši pramonė jautriai reaguoja į energijos kainas, kurios Europoje jau ilgą laiką yra labai aukštos. Žaliasis kursas padeda užtikrinti energetinę nepriklausomybę, tačiau kol kas grąžinti kainų į ankstesnį lygį nėra galimybės. Gynybos pramonė nėra tokia imli energijai, o didžioji jos dalis priklauso aukštosioms technologijoms, todėl tai yra geras šansas šaliai ilguoju laikotarpiu turėti stiprų pramoninį sektorių.

 Jau gana seniai kalbame, kad mūsų pramonė yra stipri, tačiau norėjome, kad ji greičiau transformuotųsi į aukštųjų technologijų pramonę. Gynybos pramonės vystymasis, ypač matant, kaip keičiasi karyba, tikrai paskatins šį persitvarkymą, kad viskas vyktų šiek tiek greičiau.