Antrieji šalies oro vartai bus platesni

Naujausias Kauno oro uosto rekordas – daugiau kaip 114 tūkst. keleivių per liepos mėnesį – dar kartą patvirtina, kad antruosius šalies oro vartus būtina plėsti.

Rekordas po rekordo

Jau rengiamas rekonstrukcijos projektas, pagal kurį oro uosto pastatas padidės apie 3 500 kv. m ir galės priimti 2 mln. keleivių per metus. Pernai gruodį taip pat fiksuotas rekordas – sulaukta daugiau kaip 1 mln. keleivių.

"Iš viso liepos mėnesį sulaukėme 114 284 keleivių, tai – 12 tūkst. daugiau nei gegužės mėnesį. Stabiliai auga ir skrydžių skaičius – liepos mėnesį įvykdėme 934 skrydžius, o krovininiais reisais pergabenome 276 t krovinių. Tai absoliučiai geriausi šio oro uosto rezultatai, neskaičiuojant laikotarpio, kai dėl kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos sostinėje orlaiviai buvo nukreipiami į Kauną", – patvirtino Kauno oro uosto direktorius Karolis Matulaitis.

Direktoriaus nuomone, daugiausia įtakos klientų srautams didėti turėjo tai, kad Kauno oro uostas tapo viso spektro aviacijos paslaugų teikėju: prie vykdomų žemų kaštų oro linijų skrydžių nuo metų pradžios prasidėjo užsakomieji reisai, o vidurvasarį startavo visiškai naujos kryptys į Vokietiją. "Sparčiai artėjama ir prie dar vieno rekordo – 1 tūkst. skrydžių per mėnesį", – vardijo Kauno oro uosto direktorius.

Oro uosto uždaryti nereikės

Su nemažesniu džiaugsmu K.Matulaitis kalba ir apie planuojamą rekonstrukciją. Techninį projektą planuojama parengti ir statybą leidžiantį dokumentą gauti iki 2020 m. balandžio mėnesio, o plėtros darbus užbaigti iki 2022 m. pradžios.

Pasibaigus viešųjų pirkimų konkursui dėl Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros projekto parengimo, liepos pradžioje buvo pasirašyta sutartis su konkurso laimėtoja – bendrove UAB "Viltekta". Projektavimo darbų vertė yra 278 tūkst. eurų.

Oro uosto uždaryti neketiname, rekonstrukciją žadame vykdyti veikiančiame.

Pasak "Viltektos" direktoriaus Tomo Segalio, dabartinį oro uosto pastatą planuojama didinti apie 3 500 kv. m – nuo esamų 7 300 kv. m iki 10 800 kv. m. Apskaičiuota, kad investicijos į terminalo plėtrą atsipirks jau po dešimties metų.

"Oro uosto uždaryti neketiname, rekonstrukciją žadame vykdyti veikiančiame. Tam yra gana geros prielaidos, ankstesnės rekonstrukcijos metu buvo pagalvota apie plėtrą, padaryti tam tikri sprendimai, leisiantys iš abiejų jo pusių pristatyti po priestatą, nelendant į dabartinį terminalą. Darbai vyks per pusę metro nuo esamo terminalo ir tik paskutinę akimirką, greičiausiai naktimis, pastatai bus sujungti į vieną", – pasakojo antrųjų šalies oro vartų vadovas.

Pirmame aukšte numatyta išplėsti bagažo atsiėmimo zoną atvykusiems keleiviams, padidinti atvykimo zonas. Antrame oro uosto aukšte planuojama didinti aviacinio saugumo laukimo zonas, įrengti daugiau registracijos stalų bei įdiegti modernias bagažo savitarnos sistemas (angl. "self-service bag drop"). Be to, ketinama didinti kavinių, bemuičių parduotuvių plotus tiek Šengeno, tiek ne Šengeno zonose.

Karolis Matulaitis

Šelmysčių nežada

Dar daugiau rekonstrukcijos detalių "Kauno dienai" atskleidė projekto architektas Gintautas Natkevičius ir pabrėžė: dirbame dviese su talentinga architekte Egle Savodnikaite. Jis patikino, kad užduotis išplėsti antruosius šalies oro vartus nėra sudėtinga. "Kai projektavome naująjį Kauno oro uosto keleivių terminalą, galvojome apie plėtrą, jau tada buvo išlieti pamatai. Ketiname terminalą plėsti į abu šonus maždaug po 15 m, pratęsime to paties terminalo tą pačią formą", – pasakojo architektas.

Pasak G.Natkevičiaus, ankstesnės rekonstrukcijos metu lėšų buvo tik centriniam terminalui, todėl buvo įrengti visi funkciškai reikalingi objektai: muitinė, patikros, pasieniečių postai. " Visa tai užima daug vietos, o keleiviams lieka mažiau patogumų. Dabar plėsdami oro uostą pridedame patogumų keleiviams", – patikino pašnekovas.

Mažiau šelmysčių, daugiau patogumo žmogui – taip galima apibūdinti dabartinį Kauno oro uosto rekonstrukcijos projektą.

Didžiausia problema, architekto žodžiais, yra ne fizinė, kaip padaryti tą objektą, o biurokratinė, juridinė. "Pavyzdžiui, per tiek metų pasikeitė priešgaisrinės normos. Jei dabar norime išpildyti dabartinius priešgaisrinius reikalavimus, turime viską pergalvoti ir veikiančiame terminale, kad jis atitiktų dabartinius reikalavimus, rasti racionalumo grūdą. Netgi ryšių ir elektros kabeliai, kurie oro uostui yra labai svarbūs, prieš dešimt metų buvo vienos kategorijos, dabar reikalaujama visus pakeisti į kitos kategorijos", – vardijo architektas.

Ar juridiniai reikalavimai kelia iššūkių? "Iššūkiais to nevadinčiau, šis žodis per garsus. Tai – paprasčiausia darbas. Juk nesakome, kad valytojai, kuri ateina valyti Rotušės aikštės, tai yra iššūkis, juk ji ateina į darbą", – šmaikštavo pašnekovas.

Savo išskirtinį stilių ir įdomių, šią dieną atspindinčių sprendimų ieškojimą G.Natkevičius vadina šelmišku požiūriu. Ar šelmystės galima tikėtis Kauno oro uosto rekonstrukcijos projekte? "Tos šelmystės jau pridarėme pirminiame projekte, juk atsirado betonas, milžiniški šviestuvai, jau tuo metu palikome savo įspaudą. Dabar negalvojame, kad reikėtų keisti stilistiką ir estetiką, bandysime eiti tuo pačiu keliu", – tikino architektas.

G.Natkevičius neslėpė: Kauno oro uoste galvojama atsisakyti eskalatorių ir įrengti judančiuosius takelius, vadinamuosius travelatorius. "Jie tikrai turėtų būti patogesni keliautojams. Į lėktuvus žmonės šiuo metu išeina siaurais ir stačiais laiptais, nes anuomet nebuvo galvota apie pigius skrydžius ir vadinamąją rankovę. Dabar bandysime padaryti gana nuožulnias rampas, kad neįgalieji, mamos su mažais vaikais galėtų patogiau pasiekti lėktuvą. Mažiau šelmysčių, daugiau patogumo žmogui – taip galima apibūdinti dabartinį Kauno oro uosto rekonstrukcijos projektą", – šypsojosi pašnekovas.

Gintautas Natkevičius

Pozicijos nesikeis

Šių metų pradžioje, paklaustas, kur, jo vertinamu, Kauno oro uostas yra tarp šalies oro uostų, K.Matulatis sakė: "Tai mažasis Vilniaus oro uosto brolis ir Palangos sesė, lygiai per vidurį. Manau, kad Kauno oro uostas ir ateityje turėtų likti jaukiu, nedideliu, nekamuojamu problemų, kurias patiria dideli oro uostai. Gal ir norėčiau, kad kada nors čia būtų aptarnaujama 10 mln. keleivių, tačiau artimiausius metus turėtų likti esama pasiteisinusi koncepcija."

Galbūt po rekonstrukcijos ambicijos bus didesnės? "Pagal terminalo pajėgumą, Kaunas nuo Vilniaus atsilieka keturis kartus. Šiuo metu jau vykdoma Vilniaus oro uosto rekonstrukcija, todėl po pasikeitimų Karmėlavoje, proporcija nepasikeis. Vilniaus oro uostas bus pajėgus aptarnauti 8 mln. keleivių, Kauno – 2 mln., o Palangos – 0,5 mln. keleivių per metus", – skaičius bėrė K.Matulaitis.

O štai G.Natkevičius prisipažino: "Paslapčia norisi būti geresniems už Vilnių, patyliukais bandome padaryti Kauno oro uostą gražų, funkcionalų ir patogų keleiviams. Mat Vilnius keiksnojamas dėl labirintų, mes norime padaryti priešingai."

Būtent tokį ateities oro uostą ir nori matyti jo direktorius: "Man labai patinka Varšuvos Šopeno, Amsterdamo Šipolio ir Kopenhagos Kastrupo oro uostai. Jie yra gerokai didesni nei mūsiškis, tačiau sugebėjo išlikti jaukūs, švarūs, aiškūs ir patogūs keleiviams. O mes turime pasirūpinti, kad Kauno oro uostas išsaugotų savo savitumą, jokiu būdu negalime jo perkrauti ir džiaugiuosi, kad negirdžiu tokių ambicijų."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alis...

Alis... portretas
Linkiu Kauno aerouostui tapti pagrindiniu Lietuvos aerouostu...

fre

fre portretas
O planujama pozemine Rail Baltic 2 stotis bus ikomponuota?

To T

To T portretas
Įdomu ar tu iš viso buvai tame oro uoste ar fotkes žiūrėjai juokdarys ???
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių