Pirmadienį, lygiai 9 valandą ryto, abiturientams teko nelengvas iššūkis – lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Per keturias egzaminui skirtas valandas moksleiviai turėjo parašyti vieną rašinį – samprotavimo arba literatūrinį. Tačiau vienas mokinys Kaune išbandymo iškart neišlaikė – į egzaminą telefoną atsinešęs jaunuolis buvo iš jo išvarytas.

„Bendrai egzaminas vyko sklandžiai, bet, kaip ir iš anglų kalbos egzamino, buvo pašalintas vienas mokinys“, – sakė Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė.

NEC neturi informacijos, kad būtų užfiksuota daugiau pažeidimų. Nenustatyta ir bandymų iš anksto parduoti egzaminų temas ar atskleisti konkrečius autorius, kuriais remdamiesi dvyliktokai turėjo kurti rašinius.

Rašydami rašinį, kuris turi būti ne trumpesnis nei 500 žodžių, abiturientai galėjo naudotis lietuvių kalbos ir dvikalbiais žodynais.

Šiemet buvo galima rinktis iš dviejų samprotavimo rašinio temų: „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?“ bei „Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra?“. Rašant rašinį pirmąja tema reikėjo pasirinkti vieną trijų autorių: J. Tumo Vaižganto, M. Katiliškio ir J. Kunčino, antrąja – V. Mačernio, A. Škėmos ir V. Martinaičio.

Literatūrinio rašinio temos buvo: „Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje“ ir „Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje“. Pirmoji tema turėjo būti atskleista per V. Mykolaičio-Putino, B. Sruogos ar A. Škėmos kūrybą, antroji – A. Mickevičiaus, A. Baranausko arba Maironio kūrybą.

„Po anglų kalbos egzamino galvojome, kad ir šitas bus sunkus, tačiau temos buvo gerai suformuluotos ir rašytojai lengvi, – džiaugėsi „Aušros“ gimnazijos dvyliktokė Gertrūda. – Škėma, Katiliškis, Kunčinas, Vaižgantas – šie rašytojai buvo gerai žinomi, suprantami ir mėgstami.“

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas, jį šiemet visoje Lietuvoje laikė daugiau nei 37 tūkstančiai abiturientų. Valstybinį egzaminą pasirinko daugiau nei 22 tūkst., mokyklinį – per 15 tūkst. abiturientų. Pernai tą patį egzaminą laikė tūkstančiu daugiau moksleivių.

Kad išlaikytų valstybinį egzaminą, kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų taškų.

Šįmet pirmą kartą tautinių mažumų abiturientai laikė tokį pat egzaminą, kaip ir lietuviškų mokyklų auklėtiniai. Lengvatos bus taikomos tik vertinant – tautinių mažumų mokyklų abiturientai galės padaryti daugiau klaidų nei lietuviškų mokyklų. Šis palengvinimas numatytas iki 2019 metų.

Po šio egzamino kai kurie abiturientai iš karto ruošis matematikos egzaminui, kuris vyks birželio 5 dieną. Jį laikyti pasirinko daugiau nei 16 tūkst. moksleivių.

Brandos atestatui gauti reikia išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei pasirinktinai matematikos, istorijos, biologijos, geografijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių,) arba mokyklinių gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių), menų, muzikologijos ir technologijų.

Šiemet mokyklą Kaune baigia beveik 3500 abiturientų, tai yra 70 mažiau nei pernai.