Tylūs skaitymai
Laikrodžiui artėjant link vidudienio, Ąžuolyno bibliotekos ketvirtojo aukšto Poilsio oazėje tylą pertraukė verčiamų puslapių šiurenimas. Vienos skaitytojos rankose – Ellie Midwood knyga „Mergina, kuri išgyveno“, kitos – Justino Marcinkevičiaus „Devyni broliai“. Greta sėdinti bendramintė į kėdės atlošą atsirėmė laikydama Rebekos Unos romaną „Atjunk“, o jos kaimynė iš dešinės – Iidos Turpeinen knygą „Mirtingieji“.
Tik kaunietė Milena viršutiniame aukšte prie stiklinių durų trypčiojo tuščiomis. Kol būrelis klubo narių pirštais braukė pirmąsias eilutes, moteris dar nebuvo apsisprendusi, kokią knygą rinksis.
„Galbūt psichologinę? Man tai įdomiau nei kokie nors romanai“, – šyptelėjo moteris, visiškai atsitiktinai sužinojusi apie literatūrinius priešpiečius ir nusprendusi juos išbandyti. Skaitymas būryje, anot jos, tarsi įpareigoja. Be to, susitikimai su bendraminčiais, jos įsitikinimu, turėtų praturtinti ir naujomis mintimis, ir naujomis rekomendacijomis.
„Dažniausiai naujų knygų ieškau internete, skaitau atsiliepimus, rekomendacijas. Pagalvojau, kad gyvas žmogaus patarimas turbūt vertesnis. Gal čia atrasiu tokių knygų, kurių pati niekada nebūčiau pasirinkusi. Ir šiaip smagu bus padiskutuoti“, – kaunietė Milena neabejojo, kad po pirmojo karto literatūriniuose priešpiečiuose jie taps įpročiu.
Ketvirtus metus
Literatūriniai priešpiečiai Ąžuolyno bibliotekoje vyksta jau ketvirtus metus. Pradžioje ši iniciatyva buvo šiek tiek kitokia, tačiau per laiką jos formatas išsigrynino į tyliųjų skaitymų sesijas. Pastaruoju metu 45 minutės skiriamos pasirinktai knygai, o vėliau vyksta refleksija.
„Oficialiai pokalbiams numatyta apie 15 minučių, tačiau dažniausiai jie užtrunka tiek pat, kiek ir knygos skaitymas. Susirinkusieji dalijasi įspūdžiais, rekomendacijomis, pasakoja apie savo atradimus“, – pasakojo kultūros projektų vadovė Sigita Kupscytė.
Pasak jos, Ąžuolyno bibliotekoje susiformavo nemažas aktyvių skaitytojų ratas. Skaitytojų klubas apima skirtingas veiklas, tokias kaip diskusijos, bendruomenių susitikimai ir tyliųjų skaitymų sesijos. Klubą sudaro net kelios atšakos – pagal skaitymo interesus buriasi detektyvų, poezijos ir kitų žanrų mėgėjai.
„Žmonės iš namų važiuoja 20 minučių į vieną pusę ir tiek pat atgal, kad paskaitytų knygą su kitais. Kodėl? Labai paprastas pavyzdys. Kavą mes galime gerti namuose, bet vis tiek retsykiais renkamės kavines, nes mums reikia tos aplinkos, bendrystės. Knygos skaitymas – savotiškas ritualas ir įprotis, reikalaujantis įsipareigojimo ir motyvacijos, kurią ne visiems lengva atrasti gyvenant tokiame dinamiškame, greitos informacijos vartojimo pasaulyje. Motyvacija skaityti knygą gali kilti ne tik iš įsipareigojimo sau, bet ir kitam, todėl skaitymas grupėje atrodo patrauklus ne vienam norinčiam treniruoti skaitymo raumenį“, – S. Kupscytė džiaugėsi, kad skaitančiųjų bendruomenė nesiliauja augti.
Prie nuolatinių narių prisijungia naujų žmonių. Vieni apie literatūrinius priešpiečius sužino iš draugų, kiti užsuka atsitiktinai ir nusprendžia pabandyti. Kartais, užuot ėję pietauti, į skaitymo sesijas ateina ir bibliotekos darbuotojai.
Keičiasi darbo laikas
Poilsio oazėje vykstantys tylieji skaitymai puikiai atspindi bendrą Ąžuolyno bibliotekos ritmą vasarą. Pastaruoju metu čia mažiau šurmulio ir kiek trumpesnės darbo valandos.
„Įvertinę praėjusių metų lankomumą vasaros mėnesiais, individualių ir susibūrimų kambarių užimtumą, studentų, dėstytojų, kūrėjų ir kitų apsilankančių atostogas, planuojamų renginių ir iniciatyvų skaičių, šiemet liepą–rugpjūtį visų lankytojų laukiame darbo dienomis iki 18 val.“, – pabrėžė kultūrinės veiklos organizatorius Paulius Olšauskas.
Vasarą bibliotekos kolektyvas daugiau dėmesio skiria vaikų ir jaunimo veikloms. Bibliotekoje vyko stovyklos, o besibaigiant liepai jaunuoliai buvo pakviesti prisijungti prie dokumentinio kino dirbtuvių kartu su režisieriumi Maratu Sargsyanu. Jų metu 16–19 metų jaunuoliai mokysis kino kalbos pagrindų, filmavimo subtilybių, kurs savo istorijas ir dirbs prie trumpo dokumentinio filmo.
„Norime, kad vaikai ir jaunimas biblioteką matytų ne tik kaip vietą, kur ateinama pasiimti knygos. Tai erdvė, kurioje galima kurti, išbandyti naujų dalykų, atrasti technologijas ir save“, – sakė kultūrinės veiklos organizatorius P. Olšauskas.
Vasarą bibliotekoje vyksta ir parodos. Paskutinę birželio dieną ketvirtame aukšte ant sienų buvo iškabinta fotografo Karolio Sankausko darbų paroda „Laisvės kaina“. Netrukus jos vietoje bus iškabinti dar dviejų fotomenininkų darbai, nukelsiantys į Indiją.
„Prieš naujo sezono startą nuspręsta šiek tiek atnaujinti bibliotekos erdves, perdažyti galerijos sienas, – anot kultūrinės veiklos organizatoriaus, vasara – pats tinkamiausias metas ramiai atlikti tokius darbus. – Lankytojai galbūt nepastebės pačių pokyčių, tačiau pajus atnaujintų erdvių kokybę.“
Ypatingas rugpjūtis
Rugpjūtį Ąžuolyno bibliotekoje vasarišką ramybę pamažu pakeis intensyvesnis renginių ritmas. Įpusėjus mėnesiui sugrįš knygų pristatymai, susitikimai su autoriais ir edukacijos.
„Didžioji dalis knygų pristatymų prasidės nuo rugpjūčio pabaigos, o viską pradėsime rugpjūčio 13 d. miesto gamtos ir bendruomenės festivaliu „Drevės“, kuris kvies išlįsti iš savo drevės“, – miestiečius būti ne tik tyliais stebėtojais, bet ir aktyviais dalyviais kvietė P. Olšauskas.
Pasak organizatorių, festivalis kvies į miestą pažvelgti per gamtos, kultūros ir bendrystės prizmę. Lankytojų Mažajame ąžuolyne lauks pažintiniai pasivaikščiojimai, edukacijos, kūrybinės veiklos, alternatyviosios muzikos pasirodymai ir daugiau nei dešimties Kauno kultūros organizacijų parengta programa.
Knygos skaitymas – savotiškas ritualas ir įprotis, reikalaujantis įsipareigojimo ir motyvacijos.
„Kauno miesto muziejus pakvies į lauko parodą, Tado Ivanausko zoologijos muziejus – į edukacijas, muzikinę programą papildys grupės „Orai“, „Eketė“ ir kiti atlikėjai“, – P. Olšauskas neabejojo, kad susirinkusiųjų lauks įsimintinas laikas.
Festivalis – ne vienintelė proga vasarą apsilankyti bibliotekoje. P. Olšauskas priminė, kad šiltuoju metų laiku gyvybės netrūksta ir Ąžuolyno bibliotekos padalinio K. Donelaičio g. kiemelyje. Čia maždaug kas dvi savaites arba kartą per mėnesį rengiami koncertai ir susitikimai.
„Menų ir muzikos kiemas – labai smagi vieta susiburti vasarą po atviru dangumi, todėl nemažai renginių persikėlė į K. Donelaičio g. 8“, – P. Olšauskas vylėsi, kad paskutinis vasaros mėnuo bus dosnus saulės ir susirinkusiems bei atlikėjams neteks keisti vietos.
Naujausi komentarai