Parodoje – tikra, nesumeluota, nepagražinta J. Aukštikalnytės-Varkulevičienės kūryba

„Kas yra šiuolaikinis menas? Kodėl jo reikia?“ – šie klausimai nuolatos lydi šiuolaikinius menininkus pristatančios galerijos „Meno ministerija“ vadovę, menotyrininkę Daivą Čepaitę-Mikučionienę.

„Šiuolaikinių menininkų kūryba yra mūsų visuomenės atspindys. Tai, ką matome mene, yra konkrečios kartos, socialinės grupės, lyties refleksijos. Darbuose menininkai atskleidžia tai, kuo domisi, kuo gyvena, ir koks yra šiuolaikinis žmogus“, – sako menotyrininkė.

Interjeras kieme.

Retrospektyvinėje J. Aukštikalnytės-Varkulevičienės parodoje, kurioje eksponuojami ir prieš daugiau nei dešimtmetį sukurti darbai, tarp kurių paveikslai iš gerai žinomo menininkės ciklo, kurto net šešiolika metų, „Paribio portretai“, ir naujausi paveikslai, nesunku pastebėti, kaip keičiantis menininkei, kaip asmenybei, keitėsi ir jos kūryba.

Jos kūryba asmeniška, intymi, bet sykiu ji yra apie bendražmogiškus dalykus, paliečiančius mus visus.

„Paribio portretų“ cikle dėmesys buvo sutelktas į abstrakčius psichiatrinės ligoninės pacientų, o vėliau – ir šeimos narių, draugų ar atsitiktinai sutiktų asmenybių portretus. Neabejotinai dr. J. Aukštikalnytei-Varkulevičienei, kaip moteriai tapytojai, įtakos turėjo ir motinystė. Tapimas mama sukrečia moters pasaulį ir, natūralu, atsispindi kūryboje: parodoje eksponuojama keletas ciklo kūrinių, kuriuose menininkė yra nutapiusi savo dukrą.

„Užbaigusi „Paribio portretų“ ciklą tapytoja susikoncentravo į aplinkos stebėjimą. Kūriniuose per savo matymo lauką ji atskleidžia santykį su pasauliu. Tačiau ne per išgyvenamas emocijas ir jų išraišką. Menininkės tapyba racionali, apgalvota“, – akcentuoja D. Čepaitė-Mikučionienė.

Spintelė.

Anot menotyrininkės, tapytoja yra viena iš nedaugelio menininkių, kurios darbai yra tikri, nesumeluoti, nepagražinti. “Jos kūryba asmeniška, intymi, bet, sykiu, ji yra apie bendražmogiškus dalykus, paliečiančius mus visus“, – sako pašnekovė.

Drobėse fiksuodama autentiško gyvenimo detales, menininkė žiūrovui sukuria vizualinę patirtį, paskatindama atkreipti dėmesį į smulkmenas, jose atrasti gylį. Dr. J. Aukštikalnytės-Varkulevičienės paveikslai sužadina prisiminimus, sugrąžina anksčiau išgyventas patirtis.

„Meno ministerijos” bendradarbiavimas su dr. J. Aukštikalnyte-Varkulevičiene prasidėjo nuo galerijos vadovės pažinties su jos vyru – tapytoju Eugenijumi Varkulevičiumi-Varkaliu.

Kita pusė II.

„Su menininku palaikome šiltus santykius, susitikę daug kalbamės apie meną. Vieno mūsų pokalbio metu išsivystė diskusija apie moterų meną, todėl paklausiau jo apie žmonos kūrybą, bet jis nebuvo linkęs daug apie ją kalbėti“, – pasakoja D. Čepaitė-Mikučionienė.

Tai paskatino galerijos vadovę pačią susipažinti su dr. J. Aukštikalnyte-Varkulevičiene. „Mes pradėjome bendrauti. Po kurio laiko nuvažiavau į jos dirbtuves ir pamačiau kūrinius. Jie iš karto man tapo artimi“, – sako galerijos vadovė ir pabrėžė, kad visada renkasi kūrinius ir kūrėjus, kurie jai patinka, kuriuos supranta ir nori parodyti plačiajai visuomenei.

Nereikalingų daiktų stalčius.

Naujausia dr. J. Aukštikalnytės-Varkulevičienės personalinė paroda tęsia galerijos veikloje ryškėjančią tendenciją rengti savitą raišką turinčių menininkių parodas.

„Meno ministerija“ yra mano saviraiškos erdvė. Daug mąstau apie moterį šiuolaikiniame pasaulyje, bendrauju su menininkėmis. Per jų kūrybą parodau, kuo domiuosi, kas man svarbu. Rengdama kiekvieną parodą labai įsijaučiu, nes jas ir kuruoju. Esu laiminga, kad galiu ne tik kalbėti apie meną, bet per meną turiu galimybę pasisakyti ir pati“, – sako D. Čepaitė-Mikučionienė.

Kas? J. Aukštikalnytės-Varkulevičienės personalinė paroda.

Kur? „Meno ministerijoje“ (Verslo lyderių centre BLC, Vienybės aikštėje, A įėjimas; K. Donelaičio g. 60).

Kada? Sausio 27 d. 19 val.