Balandžio 5-ąją Kaune prasideda vienas populiariausių teatro festivalių – "Lietuvos teatrų pavasaris". Jo organizatoriai sako neįsivaizduojantys festivalio programos be lietuviškos dramaturgijos, kuri labiausiai traukia kauniečius.

Pirmieji žiūrovai – darbininkai

XXXVI festivalio programoje – dvylika spektaklių, kuriuos pristato vienuolika Lietuvos teatrų. Apie 6000 žiūrovų kasmet į "Girstučio" salę sutraukiančio festivalio scenoje bus parodyti kūriniai, kurie šiemet įvertinti Auksiniais scenos kryžiais ir "Fortūnos" apdovanojimais.

Didžiausiu festivalio laimėjimu jo organizatoriai laiko tai, kad visų nepriklausomybės ir teatro permainų laikotarpiu jis išsaugojo meilės teatrui dvasią. Festivalis "Lietuvos teatrų pavasaris" rengiamas jau nuo 1977 m., kai jis buvo sumanytas kaip visų profesionalių Lietuvos teatrų gastrolių Kaune festivalis ir pavadintas "Vaidiname darbininkams". Tradicija visiems teatrams pavasarį suvažiuoti į Kauną parodyti naujausius savo spektaklius gyva jau 36 metus.

"Lietuvos teatrų pavasario" organizatorių tikslas – festivalio programoje atspindėti Lietuvos teatrų panoramą ir atliepti kasmet jį gausiai lankančios publikos lūkesčius.
Šis festivalis daugumai kauniečių sudaro galimybę gyvai susipažinti su Lietuvos teatro panorama ir patiems skirti prizus aktualiausių, labiausiai publiką įkvepiančių ir jos lūkesčius atliepiančių spektaklių kūrėjams.

Apie festivalio populiarumą byloja ir greitis, kuriuo iššluojami bilietai į spektaklius: į pusę jų bilietų jau nebėra. Organizatorių teigimu, emigracija, dėl kurios Kaunas gerokai ištuštėjo, nė kiek nesumažino šio festivalio publikos rato.

Lietuviškas dvasios peizažas

Anot festivalio komiteto pirmininkės teatrologės Vitalijos Truskauskaitės, kasmet analizuojant žiūrovų atsiliepimus, išryškėjo aiški tendencija: Kauno publikai rūpi šiuolaikinis dvasinis Lietuvos peizažas.

Todėl neatsitiktinai išskirtiniu šių metų festivalio požymiu tapo lietuviškos dramaturgijos pastatymų gausa. Kazio Binkio "Atžalynas", Žemaitės "Trys mylimos", Kristijonui Donelaičiui skirta fantazija "Ne pagal šio pasaulio madą", Juozo Tumo-Vaižganto "Nebylys" ir "Dėdės ir dėdienės", ir galiausiai – 2013 m. festivalio laureatė Justino Marcinkevičaus "Katedra" sudaro pusę festivalio programos.

Kiti pastatymai šiuolaikinę žmogaus tapatybę analizuoja labiau egzistenciniame kontekste. Naujas požiūris į Antono Čechovo "Žuvėdrą" ir Biblijos "Jobo knygą", dvasinių saitų ir savęs paieškos spektakliuose Johno Patricko "Mūsų brangioji Pamela", Carlo Gozzio "Meilė trims apelsinams", Miro Gavrano "Poros" ir Geraldo Sibleyro "Vėjas topolių viršūnėse".
Savo tapatybę festivalyje aktualizuoja ir nepelnytai primiršti Lietuvos akvarelininkai, "Girstučio" kultūros centro fojė festivalio metu pristatantys parodą "Avanscena".

Programą kuria ir publika

Kaip visada, "Lietuvos teatrų pavasario" programoje – žinomiausių lietuvių režisierių vardai: Oskaras Koršunovas, Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekrošius, Algirdas Latėnas, Rolandas Kazlas, Aidas Giniotis, Gabrielė Tuminaitė, Rolandas Atkočiūnas.

"Formuojant festivalio repertuarą, vyrauja trys faktoriai: organizatorių noras pristatyti naujausius ir įdomiausius teatrinio sezono spektaklius; teatrų galimybės juos atvežti; publikos teatrinio proceso vertinimai, išreikšti apklausoje, kuri rengiama po kiekvieno festivalinio spektaklio", – teigia V.Truskauskaitė.

Pastarieji atsiliepimai, anot teatrologės, nėra internetinių komentarų lygio: "Tai yra pastabos ir kritika žmonių, kurie kasmet bilietus perka paklodėmis – ateina į visus ar beveik visus festivalio spektaklius. Tai ta publika, kuri nuolat stebi Lietuvos teatrų veiklą – visą jos panoramą. Jos išsakomas požiūris teatralams yra puiki medžiaga apmąstymui."

Aplenks mažąsias scenas

Tiesa, anot teatrologės, dėl ribotų finansinių galimybių šiemet pristabdyta mažųjų scenų programa, suteikianti festivaliui dar platesnio panoramiškumo. Ją ateityje tikimasi vėl išplėsti.

"Džiaugiamės, kad teatrai sugeba prisitaikyti prie „Girstučio“ scenos. Jau pernai keletas spektaklių šią sceną pavertė aktorių ir žiūrovų bendravimo erdve, kai publika sėdėjo ant scenos. Šiemet dėl ribotų finansų, mažųjų scenų programos atsisakyta, tačiau keletas spektaklių – Vilniaus teatro „Lėlė“, teatro „Meno fortas“ – buvo pritaikyti didžiajai scenai. Už tai dėkojame teatrams", – sakė festivalio vadovė Gintarė Aleksandravičienė.

Šiųmetė festivalio publika savo laureatus rinksis iš OKT/Vilniaus miesto teatro, Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Valstybinio jaunimo teatro, "Teatro projektų", Valstybinio Vilniaus mažojo teatro, Nacionalinio Kauno dramos teatro, Vilniaus teatro "Lėlė", teatro "Meno fortas", Šiaulių dramos teatro, "Atviro rato" ir Klaipėdos dramos teatro pastatymų.
Kauno publikos entuziazmą Lietuvos teatrai žino ir vertina kaip puikią progą pasitikrinti savo pastatymų aktualumą. Publikos ir teatrologų žiuri prizai ir išsakyta kritika skatina teatralus nesustoti, ieškoti vis naujų teatrinės komunikacijos strategijų, atnaujinti savo požiūrį į šiuolaikinėje socialinėje realybėje gyvenančio žmogaus kultūrinius poreikius. Kas taikliausiai šiuo metu į juos pataiko, sužinosime balandžio 27 d. per "Lietuvos teatrų pavasario" uždarymą.