T. Girininkas: dainavimas man reikalingas kaip vanduo

  • Teksto dydis:

Vienas tituluočiausių Lietuvos operos bosų, ryškių vaidmenų kūrėjas Tadas Girininkas šiemet švenčia 40-metį. Šią sukaktį atlikėjas rengiasi paminėti išskirtiniu koncertu Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru T.Girininkas ruošia įspūdingą programą, kurioje klausytojai išgirs gražiausias arijas ir duetus iš žymiausių operų ir miuziklų. Jubiliatą scenoje sveikins ištikimiausi kolegos ir draugai – Vladimiras Prudnikovas, Rafailas Karpis, Tomas Pavilionis, Eugenijus Chrebtovas ir Ieva Prudnikovaitė. Šiam gausiam atlikėjų būriui diriguos Karolis Variakojis.

Ruošdamasis šventiniam koncertui T.Girininkas pasidalijo mintimis apie karjeros pradžią, artimiausius darbus ir muzikines staigmenas, kurios laukia klausytojų.

– Kartu su asmeniniu jubiliejumi šiemet minite ir penkiolikos metų operos solisto sukaktį. Kas lėmė, kad pasirinkote dainininko karjerą?

– Mano, kaip dainininko, kelias buvo gana keistas, nes aš iš pradžių grojau saksofonu. Būdamas moksleivis, tikrai negalvojau apie operos solisto karjerą ir net neįsivaizdavau, kad mano gyvenimas pasisuks visai kita vaga ir atrasiu dainavimą. Bet kaip sakoma, niekada nesakyk niekada. Atvykęs studijuoti į Vilnių pradėjau lankytis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliuose, kurie man paliko tokį stiprų įspūdį, kad netrukus saksofoną iškeičiau į dainavimą.

– Kas dar paskatino pakeisti specialybę – juk vien susižavėjimo spektakliais nepakanka?

– Į akademiją įstojau kaip saksofonininkas, tačiau vis išgirsdavau replikų dėl žemo balso, kursiokai pūtikai sakydavo, kad turėčiau eiti dainuoti, o ne saksofonu groti. Pradžioje į tokius pasiūlymus žiūrėjau su šypsena, atsakydavau, kad dainavimas – tikrai ne man. Bet kelios rekomendacijos, keli patarimai, ir taip žingsnis po žingsnio keliai pasuko link dainavimo, o atėjus brandai atsirado ir meilė šiam amatui. Dabar drąsiai galiu sakyti, kad be dainavimo, be scenos jaudulio negaliu gyventi. Dainavimas man reikalingas kaip vanduo.

Rezultatai: T.Girininko žodžius, kad dainavimas, scena jam gyvybiškai būtini, puikiai iliustruoja jo meistriškumas ir atsidavimas. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Ir taip netyčia atsiradusi meilė dainavimui jus atvedė iki garsiausių operos teatrų. Kokie kūrybiniai iššūkiai jūsų laukia artimiausiu metu?

– Labai džiaugiuosi, kad po šio tuščio pandeminio laikotarpio, atrodo, jau grįžtame į įprastą ritmą. Šiuo metu dainuoju net keliuose pastatymuose Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – G.Verdi operoje „Ernani“, J.F.Halevy operoje „Žydė“, dainuosiu karaliaus Filipo II partiją G.Verdi operoje „Don Karlas“, kurią galėčiau įvardyti kaip vieną iš savo svajonių vaidmenų. Vasarą laukia pasirodymai Danijoje, G.Verdi operos „Aida“ pastatymuose.

– Esate pripažintas operos solistas, bet jus dažnai galima išgirsti atliekant ir kamerinę muziką, dainuojant kantatų, oratorijų, mišių boso partijas. Ką jums reiškia ir kokią vietą jūsų karjeroje užima neoperinė muzika?

– Labai didelę. Bet sakyčiau, kad kamerinėje muzikoje, kaip ir operoje, yra tas pats teatras ir ta pati poezija, kurią atlikėjas per muziką perduoda žiūrovui. Juk klausytojas kamerinės muzikos koncerte taip pat nori suprasti ne vien tik žodžius, muziką, bet ir kūno kalbą, kokias emocijas perduoda atlikėjas. Kamerinės muzikos esu atlikęs tikrai nemažai ir nestumiu jos kažkur į antrą planą, palyginti su opera. Šį žanrą mėgstu ne ką mažiau. Pavyzdžiui, atlikti romansus ar dainas – man ypatingas malonumas. Kamerinę muziką sunkiau atlikti. Prieš klausytoją esi tarsi nuogas, ne taip kaip operos scenoje, kur išeini pagrimuotas, su kostiumu, yra vaidmuo, orkestras... Kameriniame koncerte prieš žiūrovą esi vienas ir visiškai atviras.

– Garsėjate kaip ryškių, komiškų vaidmenų atlikėjas. Kokią muziką jums labiau patinka atlikti – ironišką, satyrišką, linksmą ar, priešingai, rimtą, su gilia filosofine mintimi?

– Anksčiau manydavau, kad arčiau prie širdies viskas, kas rimta, bet dabar mano repertuare atsiranda daugiau satyros, komiškos muzikos ir vaidmenų, ir man tai labai patinka. Gal su metais pradėjau geriau suprasti ironiją ir satyrą.

– Kokią programą rengiate šventinio koncerto klausytojams? Ar išgirsime staigmenų?

– Galiu pažadėti, kad klausytojai išgirs gražiausius operų numerius ir duetus. Programai kūrinius rinkau ne tik iš savo įprasto repertuaro, bus ir tokių, kuriuos publika išgirs turbūt pirmą kartą. Tai Sparafučilės ir Rigoleto duetas iš G.Verdi operos „Rigoletas“, Fausto ir Mefistofelio duetas iš Ch.Gounod operos „Faustas“. Taigi, koncerte skambės ir puikiai žinomų, ir pirmą kartą atliekamų operų arijų perlai.


Kas: Šventinis Tado Girininko ir kolegų koncertas.

Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada: 2022 m. kovo 25 d. 18 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių