Šventojo karo oratorija: paralelės ir intriga

Simbolinis sugrįžimas

Dienomis, kai Ukrainoje verda mūšiai, kai Lietuva, prisimindama Sausio 13-osios aukas, pagerbia laisvės gynėjus, į Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) sceną grįžta Gintaro Varno režisuota A. Vivaldi oratorija „Juditos triumfas“. Pirmoji šio pastatymo premjera įvyko 2014 m. lapkričio 26 d. tuomečiame Lietuvos rusų dramos teatre ir buvo parodyta vienintelį kartą.

Kaip ir prieš aštuonerius metus, kai režisierius G. Varnas buvo pakviestas statyti barokinį kūrinį „Juditos triumfas“ (visas pavadinimas „Juditos triumfas prieš Holoferno barbarus“), taip ir dabar jis įžvelgia šios sakraliosios karo oratorijos sąsajas su nūdienos politinėmis aktualijomis: 2014 m. vyko Krymo aneksija, o šiuo metu Rusija vykdo karą Ukrainoje.

Brutalus karas tapo svarbiausia paskata atkurti kūrinį kaip meninio pasipriešinimo aktą.

NKDT generalinis direktorius Egidijus Stancikas sako, kad kūrinys, rodomas Laisvė gynėjų dieną, kviečia reflektuoti kūrinyje užkoduotus raktažodžius: „Kviečiame paminėti Lietuvos Laisvės gynėjų dieną, permąstant laisvės dovanos kainą. Dedikuojame šį kūrinį Ukrainos pergalei ir taikai Europoje.“

Istorija ir alegorija

Oratorija „Juditos triumfas“ – vienintelė išlikusi iš keturių A. Vivaldi parašytų oratorijų. Ją pats kompozitorius yra pavadinęs šventojo karo oratorija.

Tai alegorinis A. Vivaldi ir libreto autoriaus Giacomo Cassetti pasakojimas apie 1716 m. įvykusią venecijiečių pergalę prieš turkus, apsiautusius Korfu salą. Nuo tų metų liepos 8 d. iki rugpjūčio 21 d. trukusios apgulties baigtis leido Venecijos respublikai išsaugoti Jonijos salų valdymą. Tikroji šios pergalės priežastis tiksliai nežinoma. Bene labiausiai tikėtina, kad turkai atsitraukė gavę įsakymą papildyti osmanų pajėgas šiaurinėje Balkanų dalyje. Osmanai Korfu neteko apie 15 tūkst. žuvusiųjų, gynėjai skaičiavo dvigubai daugiau žuvusių karių ir civilių.

Metaforiniam pasakojimui apie pergalę pasirinktas gerai žinomas Senojo Testamento pasakojimas apie žydų našlę Juditą. Pagrindinis kūrinio personažas – Betulijos našlė Judita reprezentuoja Venecijos respubliką, jos oponentas Holofernas – turkų otomanų imperiją.

Oratorija „Juditos triumfas“ – vienintelė išlikusi iš keturių A. Vivaldi parašytų oratorijų.

Jauna našlė Judita su savo tarnaite ateina į priešų stovyklą pas patį armijos vadą Holoferną, Asirijos karaliaus Nabuchodonosaro atsiųsto susirinkti mokesčius.

Judita apsimeta norinti suvilioti Holoferną. Ji nukerta po gausių vaišių ir vyno užmigusiam priešui galvą, įdeda ją į maišą ir kartu su tarnaite ramiai išeina iš priešų stovyklos. Karo vadas negyvas, kariuomenė atsitraukia. Žydų tauta išgelbėta.

A. Vivaldi oratorijos premjera įvyko 1716 m. lapkritį.

Lėlės, choras ir solistės

Kaip dar prieš pirmąją premjerą yra pastebėjusi baroko muzikos ekspertė Jūratė Širvytė-Rukštelė, A. Vivaldi oratorijai, kurioje gausu melodingų arijų ir rečitatyvų, būdingas efektų ir paprastumo kontrastas, ryškus tiek muzikoje, tiek personažų charakteriuose. Kontroversiška ir pati oratorija: asirų kariūnų vaidmenis atlieka merginų choras.

Oratorijų sceninis pastatymas – nedažnas reiškinys Lietuvos scenos padangėje. Nors traktuojamas kaip draminis veikalas, oratorija yra statiškas fabulos vystymu ir struktūra kūrinys. Tai tapo režisieriaus interpretacijos erdve, kurioje G. Varnas išbandė naują stilių.

Prieš 2014-ųjų premjerą spektaklio dailininkė Julija Skuratova (2008 m. jie kartu su režisieriumi sukūrė unikalų projektą pagal Claudio Monteverdi madrigalines operas „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ ir „Nedėkingųjų šokis“) sakė atlikusi režisieriaus sumanymų įgyvendintojos vaidmenį.

NKDT ir teatro „Utopija“ projektui įgyvendinti pasitelktos įspūdingos kūrybinės pajėgos – Lietuvos kamerinis orkestras, „Liepaičių“ choras, J. Skuratovos lėlės.

Oratorija pasižymi neįprasta atlikėjų sudėtimi: joje veikia penkios solistės ir merginų choras, kuris suteikia muzikinei daliai ypatingos jėgos ir vitališkos energijos. „Liepaičių“ choras čia atliks vaidmenį, kurį A. Vivaldis skyrė muzikos mokyklos „Ospedale della Pietà“, kurioje dirbo, auklėtinių chorui.

Pagrindinį Juditos vaidmenį atliks vengrų kilmės barokinės muzikos virtuozė solistė Dalma Krajnyák. Istoriją pasakoti jai padės Lietuvos operos žvaigždyno atstovės: Holoferno arijas atliks solistė Renata Dubinskaitė, ryškius vaidmenis įkūnys Lina Dambrauskaitė, Jomantė Šležaitė ir Indrė Anankaitė. Orkestrui diriguos Juozas Mantas Jauniškis.

Ar riedės tirono galva?

Su pirmuoju „Juditos triumfo“ pastatymu susijęs skandalas dėl neįgyvendintos režisieriaus G. Varno sumanytos mizanscenos – tąkart į sceną neišriedėjusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino butaforinės galvos. Tuomet rašyta, esą būta mistinės istorijos: kažkas sugadinęs spyną, tad kambario, kuriame buvo užrakintos tirono galvos, laiku nepavykę atrakinti.

Kokį finalą režisierius ruošia Kaune? „Kai prasidėjo karas Ukrainoje, prisiminiau tą ne iki galo įvykusį meninį aktą ir supratau, kad jį reikia įvykdyti iki galo. Lėlės turi magijos. Tas magiškas aktas scenoje galbūt padės ir šiame kare. Judita turi triumfuoti, o kartu su ja – ir Ukraina“, – teigia G. Varnas.

Kūrinys bus atliekamas italų kalba su subtitrais lietuvių kalba.

Kas? Oratorija „Juditos triumfas“.

Kur? Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Kada? Sausio 13, 14, 15 d.