Startavę Kaune „Greitieji pasimatymai“ čia paminėjo savo dešimtmetį

Neriboja amžiaus

4 min. – tiek laiko gauna kiekvienas  „Greitųjų pasimatymų“  dalyvis,  prie stalelio prisėdusio vyro ar moters pažinimui. Galima tylėti, galima į akis žiūrėti, galima be paliovos kalbėti, svarbiausia nepamiršti, kad po 4 min. kėdėje taisysis kitas arba kita. Pasibaigus laikui dalyviai anketoje žymi patikusius asmenis. Sutapus simpatijoms, jau kitą dieną jie gauna kontaktus pažinčiai tęsti.

„Taip, kaip ieškojo prieš dešimt metų, taip ieško ir dabar“, – vienu sakiniu veiklos dešimtmetį apžvelgė „Greitųjų pasimatymų“ Lietuvoje organizatorė Auksė Lasė.

Laimingų porų ji neskaičiavo, tačiau džiaugėsi, kad bėgantys metai pakeitė žmonių mąstymą.  Jei anksčiau vyravo nuomonė, kad į pasimatymus eina nevykėliai, dabar taip galvojančių pasitaiko vos vienas kitas, o dalyvių anketas pildo ne tik dvidešimtmečiai, bet ir kur kas vyresni miestiečiai. Antai, vyriausiam „Greitųjų pasimatymų“ dalyviui – 80 metų.

„Šiandien bus įvairaus amžiaus vyrai ir moterys. Suskaičiavome apie šimtą užsiregistravusiųjų“, – A.Lasė sveikino kiekvieną jubiliejinio vakaro svečią – tris poras, kurias suvedė „Greitieji pasimatymai“, kelias dešimtis vienišių, kurie čia atvyko pirmą kartą ir bent keliolika nuolatinių dalyvių.

Lankosi dešimtį metų

Vienas ištikimiausių „Greitųjų pasimatymų“ dalyvių  – Kęstutis. Į pasimatymus pradėjęs vaikščioti 2010-aisiais, vyras nesiliauna to daręs. Gėlėmis apipylęs pasimatymų organizatorę Auksę kaunietis juokavo, kad tradicijos jis nenutrauks dar bent dešimtį metų.

Jei anksčiau moterys domėjosi iš kokio miesto esu, dabar tiesiai šviesiai klausia kur dirbu ir kiek uždirbu.

„Per tą laiką buvo daug ko. Turėjau ir rimtų santykių“, – 42-ejų vyras leido suprasti, kad šiuo metu jis laisvas ir nusiteikęs rimtiems santykiams. Tiesa, iš šio vakaro nieko nesitikėjo – prie stalelio esą sėdo tiesiog gerai praleisti vakarą. Paklaustas kas pasikeitė nuo pirmojo pasimatymo, kai užsivilkęs raudonus marškinius peržengė kavinės-klubo „Migdolas“ slenkstį, renginių vedėjas Kęstutis šyptelėjo.

„Moterys...Jei anksčiau jos domėjosi iš kokio miesto esu, dabar tiesiai šviesiai klausia kur dirbu ir kiek uždirbu. Išgirdęs tai iš karto „užsiblokuoju“ ir atsakau, kad „Maximoje“ prekes kraunu. Neseniai gavau algą, nusipirkau kostiumą ir atėjau čia, antros pusės ieškoti“, – moterų požiūris Kęstutį liūdino.

Tačiau vilties jis neprarado – jei ne šiandien, tai po mėnesio ar metų mylimoji bus ir labiau nei piniginės turinį ji vertins dvasines vertybes. 

Be išankstinio plano

Du greitieji pasimatymai Kuršėnuose gimusiam, Kaune pastaruosius kelis metus gyvenančiam Arnoldui nebuvo sėkmingi, todėl spėlioti koks bus trečiasis jis nenorėjo.  Kaip sakė jaunas vyras, geriau nesitikėti nieko, nei susikurti scenarijų, kuriam nebus lemta išsipildyti.

„Netikiu, kad čia sutiksiu svajonių moterį. Tokios tiesiog nėra. Kalbu ne apie išvaizdą. Žinoma, ji svarbi, tačiau būna, kad išorinius trūkumus kompensuoja charakteris“, – kiekvieną vidun įeinančią damą akimis lydėjo  tamsiaplaukis.

Vos už kelių metrų nuo jo įsitaisė pusamžė dama pasipuošusi mėlio spalvos suknele. Šalia jos vyno taurę prie lūpų glaudė raumeninga brunetė. Vos per žingsnį nuo jų – dvi draugės. Sidabrinė pirmosios suknelė ir auksiniai antrosios moters papuošalai leido  suprasti, kad bičiulės atidžiai skaitė kvietimą ir paisė aprangos kodo. 

„Ko tikimės? Gerai praleisti laiką. Antros pusės? Pažiūrėsime. Dažniausiai, kai planuoji, nieko nesigauna ir čia nėra jokios formulės“, – pasitikėjimu spindėjo draugės.