Autentiška istorija alsuojančioje erdvėje eksponuojami grafikos lakštai tik iš pirmo žvilgsnio kontrastuoja su muziejuje saugoma praeitimi. Laikas, praeitis, atmintis, kolektyvinė kūrybos patirtis yra svarbi T. Jurčytės-Šukaitienės meninių tyrinėjimų tema.
Pagrindiniu šios parodos įkvėpimo ir atspirties tašku grafikei tapo noras komunikuoti su kuriančiais menininkais, net jei nuo jų skiria dešimtmečiai. Garsusis XX a. ispanų poetas, dramaturgas, režisierius Federico García Lorca trumpam tapo asmeniu, sujungusiu ir nukėlusiu menininkę į Ispaniją. T. Jurčytė-Šukaitienė nesistengia pateisinti ar įtikti plačiai žinomam poeto vardui, labiau koncentruojasi į norą per savo meno raišką vystyti pokalbį, kuris tampa priežastimi kurti.
Oforto, fotokoliažo, akvatinos, monotipijos, mišria technika kuriančios menininkės darbai parodoje eksponuojami kartu su eskizais ir esė tekstais. Varis labai greitai oksiduojasi ir yra geras šilumos laidininkas, gebantis atlaikyti aukštą temperatūrą. Taigi, dirbdama oforto technika menininkė turėjo sąmoningai save stebėti ir prisitaikyti prie šių nuo jos nepriklausančių, iš aplinkos ateinančių procesų.
Atminties savastis. / Organizatorių nuotr.
Atrodo, kad prieš kiekvieną kūrybos pergalę reikia išgyventi šaltą kalnų ūkuose prabėgančią naktį. Tą kitokią kito „vidinę naktį“, kurią T. Jurčytė-Šukaitienė įvardijo kaip neatsiejamą kūrybos proceso dalį, ji atrado F. Garcios Lorcos biografijoje ir natūraliai susiliejo su jo paties ištartais žodžiais: „Žemė man neatskiriama nuo vargo, o vargą aš myliu labiau už viską pasaulyje. Ne skurdą, nevalyvą ir godų, bet vargą – taurų, graudų, paprastą kaip juoda duona.“
Šiuos poeto žodžius menininkė priėmė kaip metaforą, kuri lyg padrąsinančiai patvirtino jos „tamsiąją naktį“, jos „juodąją duoną“ ir šių procesų neaprėpiamą svarbą.
Parodos autorė nejučia apčiuopė, kiek vis dėlto gali būti svarbus menininkui santykis su kitu menininku. Kuriančiojo galia savo kūriniu ar pačiu kūrybos procesu išlaikyti laiko perspektyvoje nesuyrančias prasmės formas, su kuriomis kiekvienas susiduriame skirtingai. Kartais planuotai, be galo ilgai į tai ar link to eidami, kartais nejučia surasdami ar suvokdami tai, kuo, atrodė, visad alsavo vidus.
Kas? T. Jurčytės-Šukaitienės paroda „Šnabždesiai Federikui”.
Kur? A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje.
Kada? Veikia iki vasario 17 d.
Naujausi komentarai