Samyluose aidėjo nuskendusių kaimų legendos

Kauno marių užlietų kaimų istorija pabudo sakmėmis ir legendomis. Prieš šešis dešimtmečius buvo pastatyta Kauno hidroelektrinė ir iš Nemuno slėnio iškelti 35 kaimai, 721 sodyba. Nuo tada žmonių gyvenimai pasikeitė, tačiau liko dainos, pasakojimai, Nemuno slėnio istorijos ir papročiai, kuriais paskutinį rugpjūčio šeštadienį dalijosi užlietų kaimų gyventojai.

Visus „dugniečius“ ir šia istorija besidominčius Samylų kultūros centras sukvietė į Kauno marių pakrantę renginyje „Pėdos marių dugne“.

Šiemet organizatoriai pristatė dar negirdėtas marių legendas, o Samylų bendruomenė iš įvairių medžiagų sukūrė įspūdingo dydžio legendų personažus, kuriuos iš marių dugno atvedė pagrindinis šventės personažas, renginio vedėjas Milius.

„Šiame renginyje lankausi ne pirmą kartą ir kasmet šventė mane vis labiau nustebina. Man labai džiugu, kad tokiuose renginiuose susitinka vis rečiau besimatantys kaimynai – tai suartina bendruomenę, o istorija apie nuskendusius kaimus, kuri jau daugiau nei 50 metų palaidota – iš tiesų gyva“, – sakė šventės globėjas, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Lietingo šeštadienio neišsigando nei svečiai, nei organizatoriai. Šventės dalyvius kartu šokti ir dainuoti kvietė Babtų orkestras „Algupys“, Raudondvario jaunimo šokių kolektyvas „Vėjo malūnėlis“. Prie legendų pasakojimo prisidėjo Laura Remeikienė su grupe „Chameleonas“, taip pat charizmatiškieji Violeta ir Vilius Tarasovai. Vakarą vainikavo įspūdinga ugnies misterija „Interno“.

Susirinkę žiūrovai dalyvavo įvairiose edukacinėse dirbtuvėlėse, kur galėjo pasigaminti legendinį personažą, lankėsi Laumių grožio procedūrose, įsiamžino fotoatleljė ir vaišinosi gardžia Gaidžio kiaušiniene.

Prie renginio „Pėdos marių dugne“ legendų idėjos įgyvendinimo šiais metais prisijungė ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tarptautinės stovyklos „100 pirmų kartų“ dalyviai. Šis renginys tapo finaliniu Kiemų festivalio, kuris prasidėjo gegužės pabaigoje ir tęsėsi visą vasarą, renginiu.

Samylų kultūros centro direktorė Jolanta Sidabrienė džiaugiasi, kad „Pėdos marių dugne“ tapo šio krašto išskirtinumo ženklu. Projektas visus metus pristato įvairias veiklas, renginius, parodas, knygų autorius.

Organizatoriai kasmet iš vandens gelmių stengiasi ištraukti vis naują istoriją. Kultūros darbuotojų, Kauno marių regioninio parko ir vietos bendruomenės pastangomis ankstesnėse šventėse buvo atgaivinti Šiaudų ir Sielininkų kaimai, nugriaudėjo smagios vestuvės iš marių dugno.