S. Rapalienė – atmintyje ir prisiminimuose žydinti primadona

Kauno valstybinis muzikinis teatras (KVMT) puoselėja tradiciją nepamiršti savo praeities, tiksliau, tų žmonių, kurie stovėjo prie teatro ištakų, augimo. Sakoma, artistas gyvas tol, kol gyvas paskutinis jo žiūrovas. Laimė, Stasė Rapalienė, dirbusi KVMT apie 40 metų, turėjo gausų gerbėjų būrį, kurių atmintyje ji gyva ir dabar.

Per 2021-ųjų Kalėdas sukako 100 metų nuo šviesaus atminimo artistės gimimo, o šiemet sausio 15-ąją KVMT jos iškilias gimimo metines pagerbia naujausiu spektakliu – G.Verdi opera „Traviata“.

Žemaitijos dukra

Solistė gimė Žemaitijoje, Salantuose, ten dažnai dainuodavo bažnyčioje, į kurią rinkdavosi žmonės paklausyti jos iš prigimties gražaus balso. Anksti pasireiškusius S.Rapalienės vokalo gabumus pastebėjo kompozitorius Juozas Karosas, tad pakvietė į Klaipėdos muzikos mokyklą, kurią ji baigė 1950 m. Dar studijuodama pradėjo dainuoti Klaipėdos teatre, kur jai buvo paskirti pagrindiniai Stelos ir Serpoletos vaidmenys operetėse „Laisvas vėjas“ ir „Kornevilio varpai“. Vokalo dėstytojai Elenai Dirsienei buvo vienas malonumas ugdyti turtingą šios jaunos dainininkės balsą.

Per Kauno muzikinio teatro gastroles Klaipėdoje, viename iš spektaklių talentingąją S.Rapalienę pastebėjo režisierius Rostislavas Andrejevas ir pakvietė solistės karjeros tęsti Kaune. Kuriant pastatymus su tokiais menininkais kaip dirigentas Juozas Indra, režisieriai Regina Senkutė ir R.Andrejevas brendo sceninis S.Rapalienės meistriškumas, skleidėsi talentas.

Amplua: S.Rapalienei nebuvo neįveikiamų vaidmenų. / Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvo nuotr.

Tai buvo itin kūrybingas tarpsnis tiek teatro, tiek ir solistės biografijoje. Šių menininkų veikla teatre, taip pat solistė Aldona Ragauskaitė, neišvykusi su operos trupe į Vilnių, dainininkai Vytautas Blažys, Stasė Repečkaitė, Gediminas Šmitas, Aloyzas Domeika, Stasys Gedvilas, Genovaitė Gontytė, įsilieję į teatro trupę, pakylėjo kolektyvą į naują kokybę – buvo pradėtos statyti operos. Kaip tik jose puikiai pasireiškė S.Rapalienės vokalas, atsiskleidė kūrybinis potencialas.

Apdovanota talentais

Per 32 darbo metus KVMT ji atliko daugiau nei 80 brandžių vaidmenų operose, operetėse, vėliau miuzikluose ir muzikinėse komedijose.

S.Rapalienės sukurtų soprano partijų sąrašas iš tiesų įspūdingas: Tatjana (P.Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Leila (G.Bizet „Perlų ieškotojai“), Mikaela (G.Bizet „Karmen“), Tamara (A.Rubinsteino „Demonas“), Gražina (J.Karnavičiaus „Gražina“), Margarita (Ch.Gounod „Faustas“), Violeta (G.Verdi „Traviata“), Grafienė (W.A.Mozarto „Figaro vedybos“), Princesė (A.Dvorako „Undinė“), Mimi (G.Puccini „Bohema“) ir Baterflai G.Puccini operoje „Madam Baterflai“ (tuomet vadintoje „Čio-čio-san“) ir dar daugelis kitų.

Amplua: S.Rapalienei nebuvo neįveikiamų vaidmenų. / Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvo nuotr.

Prisiminimuose išliko įrašas, kad po operos „Madam Baterflai“ premjeros prie jos priėjo legendinis Lietuvos tenoras Kipras Petrauskas ir apkabinęs tarė: „Ačiū, Stase, už tikrą Baterflai.“ Šie žodžiai solistei buvo didžiulis įvertinimas ir atpildas už atkaklų tikslo siekį ir nemenką įdirbį teatro scenoje. Amžininkų liudijimu, S.Rapalienė turėjo nuoširdų ir tikrą žiūrovų, kolegų ir muzikinės visuomenės pripažinimą.

Ji buvo daugiabriaunė natūra ir gyvenime, ir scenoje. Tikras liaudies vaikas, kuriam gabumų ir balso, kaip sakoma, Dievas davė ir dribtelėjo.

Prisiminimais apie kūrybą su S.Rapaliene jubiliejiniuose straipsniuose dalijosi ir jos scenos kolegė solistė bei režisierė A.Ragauskaitė. „Su Stasele teko dainuoti daugelyje spektaklių, o vėliau ir kaip režisierei dirbti su ja. Ji buvo daugiabriaunė natūra ir gyvenime, ir scenoje. Tikras liaudies vaikas, kuriam gabumų ir balso, kaip sakoma, Dievas davė ir dribtelėjo, – yra pasakojusi A.Ragauskaitė. – Dainininkė buvo labai emocionali, organiška visuose vaidmenyse. Operetėse vaidino dažniausiai lyrines, vėliau charakterines herojes, o operose dainavo dramatines partijas. Labai lengvai, intuityviai suvokdavo režisieriaus pastabas."

Anot A.Ragauskaitės, S.Rapalienė nebuvo kamerinė dainininkė, jos stichija – opera. „Turėjo sveikos liaudiškos nuovokos, motiniško globėjiškumo tiems, kas jai buvo prie širdies. Man režisuojant J.Ofenbacho operetę ,,Mėlynbarzdis“ ji puikiai sukūrė Bulotę, šis vaidmuo atitiko jos psichofizinius duomenis. Įsiminė ir Ilona iš F.Farkašo operetės „Erelio plunksnos“ – civilizacijos nesugadinta paprasta mergina. Nepamirštamos jos Amelija, Tatjana ir, žinoma, Baterflai“, – Lietuvos kultūros istorijai svarbią scenos asmenybę apibūdino A.Ragauskaitė.

Amplua: S.Rapalienei nebuvo neįveikiamų vaidmenų. / Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvo nuotr.

Neeilinė scenos partnerė

Dažnas S.Rapalienės scenos partneris solistas Aloyzas Domeika yra pasakojęs, kad jai visados sekėsi palaikyti gerą vokalinę formą ir jį, lyrinį tenorą, patraukti į dramatiškumą. "Mėgdavau su ja dainuoti Pinkertoną („Madam Baterflai“). Puikus, bet sunkus Baterflai ir Pinkertono duetas reikalaudavo daug jėgų. „Baterflai“ buvo Stasės numylėtinė. O operoje „Faustas“ ji buvo ypač gera kalėjimo scenoje, kur jos herojė Margarita išprotėja – čia reikėjo didelio dramatizmo", – pasakojo solistas.

"Pamenu, gastroliavo mūsų teatre puiki dainininkė iš Latvijos – Pilanė. Pirmą vakarą dainavo Violetą „Traviatoje“, o antrą – Margaritą „Fauste“. Įpusėjus spektakliui viešnia užkimo, tad operą teko užbaigti S.Rapalienei. Daug sykių vaidinome ir operetėse. Pamenu, labai susivaidinę buvome operetėje „Tabokinis kapitonas“, kur kūrėme komiškus personažus. Juokais kartais vienas kitą ir gyvenime „pašpilkuodavome“. Aš pats turiu aštrų liežuvį, bet Stasė man nenusileisdavo, atsikirsdavo žemaitiškai. Ji pirmoji mūsų teatre gavo ir liaudies artistės vardą“, – kolegos atsiminimai papildo S.Rapalienės portretą.

Solistas Gediminas Šmitas, S.Rapalienės karjeros baigimo teatre proga, rašė: „Miela, Stase Rapaliene, savo pamiltam Kauno muzikiniam teatrui atidavusi 32 gražiausius gyvenimo metus, Tu privertei žiūrovą šypsotis ir verkti, mylėti ir neapkęsti. Operose, operetėse, miuzikluose sukūrei įvairiausių temperamentų ir charakterių vaidmenis: Čio-čio-san ir Sati, Tatjana ir Serpoleta, Margarita ir Vasilisa... jų net 80. Man Tu visiems laikams likai šaunioji Stela, kokią pirmą kartą pamačiau I.Dunajevskio operetėje „Laisvasis vėjas“, kai baigęs Konservatoriją atvykau dainuoti į Kauną.“

Amplua: S.Rapalienei nebuvo neįveikiamų vaidmenų. / Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvo nuotr.

Atminimo ženklai

Tai tik keletas buvusių scenos bendražygių prisiminimų apie šią iškilią asmenybę. S.Rapalienė buvo publikos mylima primadona, kūrusi ne tik įsimintinus vaidmenis, bet ir naujas teatro tradicijas. Deja, išliko nedaug įrašų, plokštelių, užfiksavusių jos kerintį balsą.

Verta paminėti, kad 23 metus ji buvo ir Kauno aklųjų kombinato kultūros namų vokalinio būrelio vadovė. Akliems dainininkams, kurie ją vadino Mokytoja, ji savo talentu ir vokaliniais gebėjimais dovanojo šviesą. S.Rapalienei suteikti įvairūs garbės vardai už nuopelnus kultūrai. Daugelio atmintyje ji išliko būtent kaip paprasta, miela, nuoširdi moteris, aplinkinius patraukdavusi savo optimizmu, žemaitišku humoru ir neblėstančiu muzikiniu talentu.

1998 m. ant namo, kuriame gyveno S.Rapalienė (Savanorių pr. 183, Kaune) atidengta memorialinė lenta, skirta artistei pagerbti: „Šiame name 1950–1991 m. gyveno Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Stanislava Rapalienė.“ Norintiems aplankyti – ji ilsisi Kauno Petrašiūnų kapinėse greta kitų įžymių kultūros veikėjų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
gera buvo artiste-daininke muzikinio teatro

Vita

Vita portretas
Šiaip tai bažnyčioje paprastai ne dainuojama, bet giedama. Ypač tais laikais, kai gyveno gerb. artistė.

Keista

Keista portretas
visur bažnyčiose giedama,o Salantuose dainuojama? Ar tikrai? Ir dar prieš 80 metų,jei ne daugiau.
VISI KOMENTARAI 5

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių