„PUOTA: audio kultūra“: bandymas prisijaukinti poeziją ir netradicines erdves

Įsimintiniausia 2019 m. Kauno miesto ir rajono kultūros iniciatyva tapo "Kaunas 2022" programos "Kauno iššūkis" dalyvių projektas "PUOTA: audio kultūra".

Netradicinė idėja

Rinkti įsimintiniausią iniciatyvą kvietė Kauno menininkų namai. Konkursas vyko trimis etapais. Buvo paskelbtas atviras kvietimas teikti savo pasiūlymus konkursui, iš kurių buvo atrinktas nominantų sąrašas ir paskelbtas viešas balsavimas. Galutiniame balsavimo etape atsidūrė trys nominantai, iš kurių buvo išrinktas nugalėtojas.

Šių metų konkurse buvo laukiama 2019 m. pasižymėjusių kultūros iniciatyvų, veikusių Kaune ir Kauno rajone, atsižvelgiant į iniciatyvos poveikį įvairioms gyventojų grupėms ir bendruomenėms. Drauge su "įsimintiniausios Kauno kultūros iniciatyvos" rinkimais vyko ir 22-ąjį kartą organizuojami "Įsimintiniausio Kauno miesto menininko" rinkimai, kurio nugalėtoju tapo Kauno miesto kamerinio teatro nominuotas režisierius Gildas Aleksa.

Šešių moksleivių įgyvendintas projektas-nugalėtojas "PUOTA: audio kultūra" perkėlė poeziją į netradicines erdves. Visą spalį keliais Kauno miesto ir rajono maršrutais kursuojančiuose autobusuose buvo galima klausytis miestiečių kurtos poezijos įrašų, o traukinyje į Vilnių buvo galima klausytis tinklalaidės tipo įrašų su miestiečių prisiminimais apie Kauną. Vyko poezijos skaitymai tokiose netikėtose vietose kaip apleista Šv. Sakramento bažnyčia ar Šilainių mikrorajono daugiabučio laiptinė.

Prisijaukindami netradicines erdves, projekto organizatoriai siekė suburti miesto bendruomenę ir netradiciniais būdais paskatinti kūrybinį procesą, suaktyvinti kultūrinį gyvenimą Kauno mieste. 2019 m. iš viso buvo surengta dešimt Kauną ir Kauno rajoną jungiančių renginių, ir, anot organizatorių, įtraukta 40 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos.

Iš stalčiaus – į viešumą

Projekto idėja gimė "Kaunas 2022" programos "Kauno iššūkis" metu. "Kartu su komanda pastebėjome, kad daug miestiečių aktyviai kuria, tačiau jiems sunku rasti vietą, kurioje poezija galėtų dalytis", – teigia projekto "PUOTA: audio kultūra" koordinatorė Austėja Pociūtė.

Šį projektą įvardyčiau kaip nematomą ryšį tarp visų kauniečių. Kadangi vieni kuria, o kiti turi galimybę išgirsti.

Už garso įrašus atsakingas Domas Butkus yra įsitikinęs, kad projektas sudarė puikias sąlygas miestiečių saviraiškai: "Kaune gyvena daugybe kūrybingų žmonių, norėjome sukurti platformą jiems pasireikšti, paskatinti nelaikyti savo talento stalčiuje bei leisti miestiečiams pasidžiaugti poezijos švente kasdieniame jų gyvenime. Tad nušovėme du zuikius vienu šūviu."

Poezijos temą pasirinkti padėjo ir tai, kad pačioje komandoje būta mėgstančių rašyti ir skaityti moksleivių. "Kaunas 2022" programos "Kauno iššūkis" koordinatorė Aurelija Prašmuntaitė džiaugiasi šio projekto idėja skatinti kūrybą ir perkelti ją į netradicines erdves: "Visada maniau, kad poezija nėra populiari tarp jaunimo ir imtis tokio projekto yra gana rizikinga, todėl labai nustebino, kad, prasidėjus projektui, skelbiant atvirus kvietimus žmonėms siųsti savo kūrybą, organizuojant viešus skaitymus, mes pamatėme, kiek daug jaunų žmonių kaip saviraiškos formą renkasi poezijos kūrimą."

Kultūra prieinama visiems

Poezija viešajame transporte sprendė kultūros prieinamumo klausimą. Miesto transportu naudojasi labai įvairūs žmonės iš skirtingų socialinių kontekstų. Tokiu būdu, anot A.Pociūtės, kūryba pasiekė ir tuos žmones, kurie paprastai nelinkę aktyviai dalyvauti kultūrinėse veiklose dėl finansinių išteklių, laiko ar poreikio stokos, buvo įtraukti ne tik miesto, bet ir rajono gyventojai.

"Šį projektą įvardyčiau kaip nematomą ryšį tarp visų kauniečių. Kadangi vieni kuria, o kiti turi galimybę išgirsti, atsiranda bendrumas, kuris netiesiogiai keliauja per šio miesto žmones. Vien dėl to, kad vaizdo menas yra instaliuotas į miestiečių rutiną, įmanomas visiškai natūralus prieinamumas prie kultūros ir nesvarbu, ar žmones ja domisi, ar ne, ji jau yra čia, tad viskas, ko reikia iš jų pusės, tai paprasčiausio susikaupimo klausant. Padarėme, ką galėjome, kad kultūra pasiektų žmogų, kuris apie ją net negalvoja", – mintimis apie projektą dalijasi D.Butkus.

Projektu taip pat siekta sulėtinti gyvenimo tempą, išeiti iš rutinos, pažadinti naujas netikėtas mintis ir pakviesti atsigręžti į kultūrą: "Kadangi esame užsiėmę ar turime kitų priežasčių nenueiti į spektaklį ar meno galeriją, ieškojome alternatyvos palengvinti šią "greito pasaulio" sukurtą blogybę. Žmonių rutina autobuse buvo pakeista į poetiškas keliones, o traukiniuose jos neprailgo su įdomiomis istorijomis apie tam tikras Kauno legendas iš skirtingų miestiečių lūpų."

Turtinga patirtis

Vienas svarbiausių "Kaunas 2022" programos "Kauno iššūkis" tikslų, projekto autorių žodžiais, – "auginti galvas, kuriose auga Kaunas". Ši programa suteikia jaunimui platformą ir galimybes įgyvendinti savo idėjas, kurios prisidėtų prie "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" programos kūrimo.

"Mums labai svarbu, kad jaunuoliai galėtų išsibandyti, ką reiškia prisiimti atsakomybę ir įgyvendinti projektą, megztų naudingus ryšius, domėtųsi kultūra ir būtų aktyvi jos dalis – turinio kūrėjai", – teigia programos koordinatorė A.Prašmuntaitė.

Projekto "PUOTA: audio kultūra" organizatoriai įvardijo, kad ši patirtis buvo labai naudinga ir suteikė naujų organizacinių bei komandinių darbo gebėjimų. "Dirbdama PUOTOJE išmokau nežmoniškai daug: nuo komandinio darbo ir komunikacijos, iki to, kaip naudotis fotošopu", – įspūdžiais dalijasi projekto dizainerė Gustė Vaivilavičiūtė.

"PUOTA – pirmas tokio masto projektas, prie kurio prisidėjau. Iš pradžių buvo nelengva kontaktuoti su organizacijomis ir ieškoti partnerių, tačiau pavyko persilaužti ir laisviau komunikuoti, nepasimesti, esant kritinėms situacijoms, ir spręsti iškilusius iššūkius", – teigia A.Pociūtė.

D.Butkus kaip svarbiausias projekto metu išmoktas pamokas įvardija atsakomybės prisiėmimą ir iniciatyvumą: "Viso šio gyvenimo esmė esame mes, o ne kažkas kitas. Tad manau, reikia imti ir daryti, klysti ir vėl siekti geresnio, nes jei tik sėdėsime ir skųsimės, niekur į priekį nepajudėsime, nei asmeniniame gyvenime, nei kuriant bendruomenę ar miestą, šiuo atveju – Kauną."

Kaune yra daug aktyvaus jaunimo, tad mūsų misija yra padėti atskleisti tai, ką jaunuoliai sugeba, ir kartu su jais formuoti miestą.

Projekto metu būta daug džiugesio akimirkų, neišvengta ir iššūkių. D.Butkui labiausiai įsiminė ryšio kūrimas su žmonėmis: "Buvome Kauno Panemunės senelių namuose, vedžiau "Poezijos popietę", kurioje dalyvavo seneliai. Buvo nuostabu matyti jų šypsenas, ir nesvarbu, kad jie kartais užsnūsdavo, teko girdėti jų pačių kūrybą, kuri tik dar sykį įrodo, kad mes visi esame pajėgūs kurti ir tuo dalytis. O tai ir turėtų būti svarbiausia mūsų gyvenimuose, tiesiog prisiminti tuos, kurie yra pamiršti ir kartais duoti jiems tai, ką turime, mainais už kelias džiaugsmo sekundes jų veiduose."

A.Pociūtei didžiausią įspūdį paliko iššūkiai, su kuriais susidūrė didžiausio projekto renginio metu Šv.Sakramento bažnyčioje: "Vos susirinko dalyviai, dingo elektra. Salėje užgeso visos šviesos, išsijungė technika. Minia žiūrovų atsidūrė aklinoje tamsoje. Daugelis pamanė, kad tai renginio dalis, tačiau taip nebuvo. Sutrikome, tačiau dar neprasidėjus šurmuliui situaciją pavyko išspręsti", – prisimena projekto koordinatorė.

Abipusė nauda

Projektas buvo naudingas tiek patirties įgijusiems moksleiviams, tiek miesto gyventojams. "Kauno iššūkio" koordinatorė A.Prašmuntaitė mano, kad projektai, įtraukiantys visus kauniečius į bendruomenės ir kultūros kūrimą, yra labai sveikintini. Jie suteikia galimybę išreikšti save ir stiprina pojūtį, kad kiekvienas yra miesto kultūros ir bendruomenės dalis, jos kūrėjas.

"Ypač aktualu parodyti, kad jauni žmonės gali būti kokybiško projekto autoriai, jei tik jais pasitikima. Kaune yra daug aktyvaus jaunimo, tad mūsų misija yra padėti atskleisti tai, ką jaunuoliai sugeba, ir kartu su jais formuoti miestą. O naujai gimstanti poezijos bendruomenė irgi yra didelis pasiekimas – žmonės labiau domisi kūryba, aktyviau pradeda lankytis ir partnerių organizuojamose veiklose, tampa tiesiog atviresni pasiūlymams", – sako A.Prašmuntaitė.

Projekto organizatoriai džiaugiasi sulaukę daug pozityvaus atgalinio ryšio iš miestiečių, dalyvavusių poezijos PUOTOJE. Tai parodė, kad tokie projektai yra reikalingi ir suteikė daug motyvacijos tęsti veiklą. "Mūsų mieste prasidėjo kultūrinis renesansas. Miestas susideda iš žmonių, todėl manau, kad darome teisingai, pradėdami būtent nuo jų. Kiekvieno ryšio užmezgimas tarp pačių kūrėjų buvo nuostabus dalykas, to gal ir nesitikėjome iš pradžių. Žinant, kad mūsų projektas buvo kuriamas pačių miestiečių, smagu matyti, kaip atsiranda nematomas bendrumo tinklas, kuris vienaip ar kitaip palieka nuostabius potyrius tiek kūrėjams, tiek jų peozijos klausytojams", – mano moksleivis D. Butkus.

Projekto organizatoriai ketina projektą tęsti. Viena iš idėjų – perkelti PUOTĄ į skaitmeninę erdvę. Kitas jų tikslas yra skleisti tiek poeziją, tiek kitokio žanro kūrybą, bendradarbiaujant su Liuksemburgo miestu Ešu, kuris 2022 m., kaip ir Kaunas, bus Europos kultūros sostinė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių