Pažintis su Estijos chorų tradicijomis

Entuziastingo dirigento Kęstučio Jakeliūno vadovaujamas Kauno vokalinis ansamblis "Acusto" jau šeštą kartą kviečia visus a cappella žanro mėgėjus į chorinės muzikos interpretavimo kursus. Šiemet kursai skirti naujajai Estijos muzikai.

Programoje – geriausia muzika

Balandžio 8–10 d. Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos koncertų salėje vyksiančius kursus ves vienas ryškiausių Estijos chorvedžių Hirvo Surva.

Ankstesniais metais ansamblio organizuotiems interpretavimo kursams vadovavo iškilūs Lietuvos ir užsienio dirigentai: Gintautas Venislovas, Vaclovas Augustinas, Laurynas Vakaris Lopas, Artūras Novikas, Maris Sirmais (Latvija). Jų metu kursų klausytojai galėjo pasisemti žinių apie Renesanso epochos, vokiečių romantizmo, šiuolaikinių lietuvių ir latvių muzikos kūrinių interpretavimą.

Šeštieji ansamblio "Acusto" organizuojami interpretavimo kursai pavadinti "Šiuolaikinės estų muzikos atlikimo menas ir interpretacija". Jų metu skambės žinomiausių Estijos kompozitorių opusai, reprezentuojantys išskirtinę estų chorinės muzikos kultūrą.

Klausytojai susipažins su ryškiausia žvaigžde tarptautinėje arenoje šviečiančio, dažniausiai atliekamo, šiuolaikinės muzikos kūrėju tituluojamo Arvo Pärto, Estijos dainų švenčių tradicijos puoselėtojo, vieno iš estų Dainuojančios revoliucijos lyderių Gustavo Ernesakso, išraiškingomis aranžuotėmis ir originalia chorinės muzikos kūryba garsėjančio Aarne Männiko, geriausiu 2015-ųjų Estijos chorinės muzikos kompozitoriumi išrinkto Andreso Lembos, astronomijos paslaptyse kūrybinį įkvėpimą randančio Urmo Sisasko ir jaunosios kartos kūrėjo Rasmuso Puuro kūriniai.

Neatsiejama identiteto dalis

Pažintis su estų chorine muzika pasirinkta neatsitiktinai. Estija – šalis, pirmoji pradėjusi plėtoti dainų švenčių idėją ir garsėjanti puikiais, tarptautinį pripažinimą pelniusiais chorais, dirigentais, kompozitoriais ir atlikėjais.

Muzikinis Estijos gyvenimas itin ryškus ir aktyvus. Apie tai liudija kasmet koncertuose apsilankančių klausytojų skaičius: daugiau nei du milijonai. Muzika – esminis estų nacionalinį identitetą formuojantis faktorius. Tai nė kiek nestebina, nes muzikinei šalies kultūrai didelę įtaką daro XIX a. užgimusi dainų švenčių tradicija. 1869 m. įvykusi pirmoji dainų šventė subūrė apie 850 dalyvių, o prieš dvejus metus vykusi XXVI, kurios devizas buvo "Laiko prisilietimas. Prisilietimo laikas", pasiekė absoliutų visų laikų šalies rekordą – joje dalyvavo daugiau nei 33 tūkst. estų.

Estai dažnai patys save vadina dainuojančia tauta. Šis bruožas suvienijo visą estų tautą siekiant tautinės nepriklausomybės tiek XX a. pradžioje, tiek sovietinės okupacijos metais. Dainų švenčių tradicijos įkvėpti 1988 m. daugiau nei 300 tūkst. estų susirinko į Talino dainų slėnį ir išreiškė norą tapti nepriklausomi. Estijoje sakoma, kad jų tauta išdainavo save iš sovietų okupacijos gniaužtų.

Garbingas svečias

Estų kompozitorius ir dirigentas Gustavas Ernesaksas, kurio veiklą galime palyginti su mūsų šviesuolio Juliaus Juzeliūno darbais, ilgus metus puoselėjo chorinės estų kultūros tradicijas. Šiandien šias tradicijas patikimai saugo ir plėtoja energingas dirigentas H.Surva.

Iššūkių nebijantis menininkas vadovauja Estijos nacionalinio operos teatro chorui, unikaliam to paties teatro berniukų ir jaunuolių chorui, Estijos jungtiniam berniukų chorui "Kalev" ir Revalijos miesto kameriniam vyrų chorui. Negana to, talentingas muzikas diriguoja operos spektakliams, du kartus iš eilės buvo Estijos jaunimo dainų švenčių meno vadovas, o 2014 m. buvo paskirtas XXVI Estijos dainų šventės meno vadovu.