Per Pažaislio muzikos vasarą – su Kauno choru

Ištisą vasarą pasinerti į muziką ir mėgautis jos ekspresija kviečiančio 22-ojo Pažaislio muzikos festivalio uždanga prasiskleis renginio simboliu ir neatsiejama jo dalimi tapusioje erdvėje – Pažaislio vienuolyno Didžiajame kieme, kuris birželio 2 d. pradedamojo koncerto „Viva l‘Opera“  metu virs didžiosios operos scena.

Joje klausytojai išvys Kauno valstybinį chorą, Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, bosą Almą Švilpą, sopraną Sandrą Janušaitę, o programoje skambės neginčijamais operos hitais laikomos arijos, duetai ir chorai iš Richardo Wagnerio „Skrajojančio olando“, Giaccomo Puccinio „Toskos“, Charles Gounodo „Fausto“, Giuseppes Verdi „Nabuko“ ir kt. Gausiam atlikėjų būriui diriguos charizmatiškasis Modestas Pitrėnas.

Birželio 16 d. festivalis persikels į Kauno filharmonijos sceną, kur diriguojant vienam iš festivalio įkūrėjų bei choro meno vadovui Petrui Bingeliui choristai atliks Carlo Orffo „Carmina Burana“. Chorui pritars du fortepijonai, kuriais skambins pianistai Motiejus ir Mykolas Bazarai, mušamųjų instrumentų grupė, talkins būrys Kauno muzikinio teatro solistų.

1935 m. į vokiečių kompozitoriaus C. Orffo rankas patekęs XIII a. rankraštinis pasaulietiškų dainų rinkinys „Carmina Burana“, aptiktas benediktinų vienuolyne Bavarijos Alpėse, kurį sudaro apie 200 lotyniškai ir senosiomis vokiečių bei prancūzų kalbomis užrašytų, daugiausia humoristinio, net satyrinio turinio, lengvabūdiškai žmogiškas silpnybes, geidulius ir lėbavimą šlovinančių  keliaujančių trubadūrų ir vienuolių dainų iš skirtingų regionų, tarytum pats prašėsi sceninio-muzikinio sprendimo. Kompozitorius pasirinko kantatos žanrą ir, atrinkęs 24 dainas, suskirstė jas į tris dalis („Pavasaris“, „Tavernoje“ ir „Meilės viešpatija“), įrėmintas įžanginio mišraus choro, pakartojamo kūrinio pabaigoje. Kantatai atlikti reikalingas solistų trio, choras, du fortepijonai ir gausi perkusija. Iškart po kūrinio premjeros, 1937 m. įvykusios Frankfurte, 41-erių C. Orffas tapo itin populiarus.

Kaip ir ankstesniais metais, festivalio geografija neapsiribos Kaunu ir kitais didžiaisiais šalies miestais, siekiant parodyti, jog organizatoriams rūpi ir regionų klausytojas bei muzikinė kultūra. Birželio 11 d. choristai kartu su aktoriumi Dainiumi Svobonu lankysis Radvilų giminės istorija alsuojančiuose Dubingiuose. Koncerto, pavadinto „Taip, Donelaiti!“, programa  –  tai Kristijono Donelaičio tekstų kompozicija, sugulusi į pamokslų formą, lydima lietuvių chorinės muzikos intarpų bei lietuviškų liuteronų giesmių. Prasminga, jog šiais metais, minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, ši muzika suskambės bene aktyviausių jos idėjų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje skleidėjų tėvonijoje. Šiai reikšmingai Lietuvos istorijos ir kultūros sukakčiai skirta ir daugiau festivalio renginių.

Liepos 16 d., kurią pagal bažnytinį kalendorių minima Karmelio kalno švč. Mergelė Marija, liaudyje vadinama Škaplierine ir žyminti rugiapjūtės pradžią, choras ir jo vadovas kvies apsilankyti Žasliuose. Ežerų prieglobstyje įsikūręs miestelis šiemet mini 560 metų jubiliejų. Šv. Jurgio bažnyčioje, menančioje tokias iškilias asmenybes kaip aktyvus lietuvybės Vilnijos krašte puoselėtojas vyskupas Juozapas Kukta, kardinolas Vincentas Sladkevičius, bus aukojamos šv. Mišios ir įvyks jubiliejinei sukakčiai skirtas chorinės muzikos koncertas.

Kaip ir kasmet, rugpjūčio 15 d. choristai, diriguojami P. Bingelio, Pažaislio vienuolyno šventoriuje atlaidų dalyviams įteiks margą muzikinę šventinę puokštę. Žolinė – ne tik slenkstis, kurį peržengusi vasara pakrypsta rudens link, bet ir ženklas apie prie pabaigos artėjantį Pažaislio muzikos festivalį. Dalyvavimas Pažaislio vienuolyne vykstančiuose atlaiduose yra tapęs prasminga ir neatsiejama choro veiklos tradicija ir išskirtiniu festivalio akcentu. Giedojimu praturtinę šv. Mišių liturgiją, šventę choro dainininkai pratęs koncertu. Švč. Mergelei Marijai dedikuotų kūrinių pynė pražys nelyginant kerintis talentingų baroko meistrų nutapytas gėlių vainikas, puošiantis stebuklais garsų Pažaislio Dievo Motinos paveikslą.

Didžiajame vienuolyno kieme prasidėjęs ir visą vasarą vis sugrįžtantis festivalis čia pakvies ir finaliniam koncertui, kuriame choras su tenoru Edgaru Montvidu ir baritonu Kostu Smoriginu, Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks skambias, judėjimo, veržlumo ir impresijos kupinas italų operos metro G. Puccini „Messa di Gloria“.

Pažaislio erdvėje Kauno valstybinio choro jau atliktų operų „Kregždutė“, „Toska“  kūrėjas G. Puccini gimė Šiaurės Italijos mieste Lukoje, šeimoje, kurioje keturios muzikų kartos savo kūrybinę veiklą buvo glaudžiai susiejusios su bažnytine muzika. Sakoma, jog „Messa di Gloria“ buvo tarytum simbolinis kompozitoriaus atsisveikinimas su iš kartos į kartą šeimoje perduodama sakraliosios muzikos puoselėjimo tradicija ir liudijo bręstantį apsisprendimą savo gyvenimą ir kūrybą susieti su gyvybingumo ir kolorito kupinu dramatinės operos pasauliu. Operinis pradas akivaizdus ir „Messa di Gloria“, kur stipriai juntama G. Verdi muzikos įtaka. Kai kurių kompozicijos dalių temas muzikas vėliau išradingai panaudojo operose „Manon Lesko“ ir „Edgaras“. 1880 m. parašytą kompoziciją sudaro šešios tradicinės dalys.

Tokia tad dvidešimt antroji muzikinė Pažaislio festivalio vasara, į kurią drauge leistis kviečia Kauno valstybinis choras: turininga, kupina nelauktų, įdomių pasaulinės muzikos klasikos atodangų ir neabejotinai dovanosianti daug nepamirštamų įspūdžių bei pozityvių emocijų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Festivalis - gerai. Bet vieuolybo būklė - .... gėda LT.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kaune – žmogus, išvertęs F. Chopiną į džiazo kalbą
    Kaune – žmogus, išvertęs F. Chopiną į džiazo kalbą

    Kai ant fortepijono klaviatūros bėgioja Peterio Beetso pirštai, daug kartų girdėta frazė "klasikinis džiazas" įgauna naują prasmę. Nyderlandų džiazo pianistas savo gimtąją šalį garsina ne tik kurdamas plunksnos lengvumo im...

    1
  • Kauniečiai šventes sutikti kviečiami varpų muzikos koncertuose
    Kauniečiai šventes sutikti kviečiami varpų muzikos koncertuose

    Kauniečiai kviečiami sutikti šventes varpų muzikos koncertuose. Kiekvieną gruodžio sekmadienį 16 val. ir Naujametę naktį – 30 min. iki vidurnakčio Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambės kariliono muzika. Varpais skambins karil...

  • Susižavėjimas M. K. Čiurlioniu virto monumentaliu veikalu
    Susižavėjimas M. K. Čiurlioniu virto monumentaliu veikalu

    Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje pristatyta unikali knyga "Baltijos šalių menas XIX–XX a." Joje pasakojama apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos profesionalaus meno pradžią, dailininkų kūryba pateikia...

  • K. Šakenio gyvenimo stotelės
    K. Šakenio gyvenimo stotelės

    Inžinieriaus, pedagogo, politikos ir visuomenės veikėjo Konstantino Šakenio gyvenimas margas, įvairiaplanis ir kartu nuosekliai kryptingas, tarsi kortelės katalogo "Lietuva" stalčiukuose. Tų stalčiukų, K.Šakenio gyvenimo stotel...

  • „Ąąąąąąžuolissimo“: nuo estrados iki klasikos
    „Ąąąąąąžuolissimo“: nuo estrados iki klasikos

    "Ąąąąąąžuolissimo" – tokiu skambiu pavadinimu į solidų 60-mečio jubiliejų pakvietė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas". Lapkričio 20-osios vakarą į Kauno valstybinę filharmoniją kauniečius subūr...

    1
  • M. Nemčenko meditacija gandrų migracijos keliais
    M. Nemčenko meditacija gandrų migracijos keliais

    Gandras lietuvių tautosakoje – laimės, gerovės nešėjas, todėl pamačius jį gamtoje kyla teigiamos emocijos. Tačiau danguje skraidantis paukštis nėra tik simbolis. Kaip taikliai pastebi dokumentinio meninio filmo "LAK", api...

  • Kaunas ir jaunimas: kurti, o ne stebėti
    Kaunas ir jaunimas: kurti, o ne stebėti

    Miestas – tai pirmiausia jo žmonės. Koks bus Kaunas po 20 ar 50 metų? Atsakymą į šį klausimą galime bandyti rasti pasikalbėję su jaunais žmonėmis. Išgirdę, pamatę ir pajutę, kas jiems rūpi, galime nuspėti, kaip gyvens ir kuo...

  • N. Vaitkaus spalvos ir faktūros – tarsi prasmių kelio ženklai
    N. Vaitkaus spalvos ir faktūros – tarsi prasmių kelio ženklai

    Kaunietis dailininkas Nerius Vaitkus savo tapybos darbais Vilniaus universiteto Kauno fakultete klausia: "Kodėl aš čia?". Antrindami menininkui parodos lankytojai gali leistis į savojo atsakymo paieškas, o ryškūs spalvomis ir...

    2
  • Išrinko 16 miestų Europoje, kuriuos verta aplankyti: Kaunas – trečioje vietoje
    Išrinko 16 miestų Europoje, kuriuos verta aplankyti: Kaunas – trečioje vietoje

    Turite laisvo laiko ir norite tyrinėti Europą? Portalas „Time Out“ paskelbė šešiolika Senojo žemyno miestų, kuriuose vertėtų apsilankyti 2022 metais.  ...

    9
  • A. ir P. Galaunių namai kviečia į architektūrinę kelionę
    A. ir P. Galaunių namai kviečia į architektūrinę kelionę

    Ketvirtadienio vakarą Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – A. ir P. Galaunių namuose bus atidaryta paroda „Moder… Kas? Kauno modernizmas! Ir architekto profesija“ atidarymas. ...

Daugiau straipsnių