Parodoje prisimins ne tik R. Kalantą Pereiti į pagrindinį turinį

Parodoje prisimins ne tik R. Kalantą

2022-04-23 08:47 kauno.diena.lt inf.

Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai Kaune protestuodamas prieš sovietų valdžią susidegino Romas Kalanta. Šiam įvykiui ir kitiems pasipriešinimo sovietams būdams atminti Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune gegužės 3 d. bus atidaryta paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“, veiksianti iki gegužės 29 d. Parodos lankymas nemokamas.

Istorija: šiemet minime R.Kalantos susideginimo (1972 m. gegužės 15 d.) penkiasdešimtmetį.
Istorija: šiemet minime R.Kalantos susideginimo (1972 m. gegužės 15 d.) penkiasdešimtmetį. / Organizatorių nuotr.

VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centro rengiamoje parodoje bus pasakojama apie opozicinių judėjimų veiklą ir turėtas priemones kovoje už laisvę.

„Vienas iš svarbiausių dalykų ginant žmogaus teisių judėjimą buvo teikti informaciją apie sovietų politinių kalinių suėmimus ir kovą už laisvę tiek vietos gyventojams, tiek Vakarų visuomenei, pasitelkiant nepriklausomus leidinius, laikraščius, dokumentus, įvairių rūšių atributiką, nuotraukas ir juostinius įrašus“, – sakė Andrejaus Sacharovo centro direktorius prof. Robertas van Vorenas, kuris sovietiniais laikais vakariečiams pats gabeno nepriklausomą spaudą iš Rusijos disidentų.

Paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“ suteiks galimybę visuomenei susipažinti su savilaidos (rusiškai „samizdat“) egzemplioriais ir pamatyti iki tol neregėtus nepriklausomos sovietmečio spaudos modelius. Lankytojai taip pat galės išvysti opozicinius Lietuvos, Lenkijos, Čekoslovakijos (nuo 1992 m. – Čekijos ir Slovakijos) ir Ukrainos simbolius.

Dalį parodoje eksponuojamos medžiagos surinko Petras Vaitiekūnas – Lietuvos fizikas, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje, vienas iš Kovo 11-osios Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarų. Devintojo dešimtmečio pabaigoje P.Vaitiekūnas organizavo šimtų nepriklausomų leidinių spausdinimą iš visos SSRS, net iš Pietų Sachalino. Vėliau jis buvo Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje, kai 2013–2014 m. vyko Maidano protestai.

„Šiemet minime R.Kalantos mirties (1972 m. gegužės 15 d.) penkiasdešimtmeį. Prieš Romą jau buvo savo gyvybes aukojusių jaunuolių – 1968 m. Prahoje protestuodamas prieš sovietų invaziją susidegino studentas Janas Palachas, 1969 m. įkvėptas jo pavyzdžio ir taip pat protestuodamas prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją Latvijoje susideginti bandė Eliyahu Ripsas. Jis liko gyvas, buvo įkalintas. Parodoje visiems jiems atminti bus speciali skiltis, be to, jų pasipriešinimą aptarsime ir kasmetėje Andrejaus Sacharovo konferencijoje, kuri šiemet gegužės 13–14 d. vyks Kaune ir joje apsilankys pats E.Ripsas“, – sakė prof. R.van Vorenas.

Kaip teigia parodos organizatoriai, naujausia istorija rodo, kad kova už laisvę nesibaigė, todėl parodoje bus ir autentiškų eksponatų iš protestų, prieš devynerius metus vykusių Maidano aikštėje, Kijeve.

Lankytojai taip pat galės apžiūrėti dalį įrangos, kuri buvo naudojama nepriklausomiems leidiniams Čekoslovakijoje ir Vengrijoje gaminti. Bus ir dalis, skirta Lenkijoje veikusiai laisvajai profesinei sąjungai „Solidarność“, kuri kėlė grėsmę komunistų partijos viešpatavimui.

Parodoje eksponuojami artefaktai, atvežti iš Libri Prohibiti bibliotekos Prahoje, taip pat Europos solidarumo centro Gdanske ir Brėmeno universiteto archyvų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų