Sėkmingas tandemas
„Audra“ – dingęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šešių paveikslų ciklas. Pirmą kartą jis buvo eksponuotas 1904-aisiais Varšuvos dailės mokyklos parodoje. Visi šeši paveikslai vaizduoja gamtos stichiją. Visi jie juodos ir baltos spalvų, su daugybe pilkumos atspalvių. Tokia gama esą tik dar labiau išryškino audrą, turinčią galių paveikti ne tik materialųjį pasaulį, bet ir žmogaus vidų. Kaip būdinga visai talentingojo menininko kūrybai, šis ciklas taip pat gali būti įvairiai interpretuojamas.
„Kokių simbolių ir istorijų randate jūs?“ – M. K. Čiurlionio fondo interneto svetainėje atidžiai tyrinėdama įtaigųjį šešetą, bandžiau sau atsakyti į greta kūrinių prisišliejusį klausimą. Po akimirkos jį keitė naujas: kas nutiktų, jei Lietuvos vizionieriaus M. K. Čiurlionio kūryba susitiktų su šiuolaikine kultūra? Atsakymas – „Audroje“, bet ne toje, kurią dažais XX a. pradžioje išliejo genijus, o taip pat pavadinto festivalio programoje.
Švenčiant 150-ąsias genijaus gimimo metines, suvienijusi jėgas su Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muziejininkais, festivalio „Audra“ komanda Kauno paveikslų galerijoje pristatė parodą „Pamėklių giesmės“, kurioje eksponuojami legendinio menininko idėjų įkvėptų Lietuvos ir užsienio kūrėjų darbai.
Jis valgė, gėrė, juokavo ir žaidė, bet negyveno realybėje. Nuolatos iškeliaudavo į kitus pasaulius. Šioje parodoje tokia pat atmosfera.
„Smagu, kad prie M. K. Čiurlionio galima prisiliesti įvairiais kampais, įvairiais momentais. Sąmoningai šią parodą patikėjome kuratoriui, kuris dirba su jaunais menininkais tiek čia, tiek pasaulyje. Mums buvo svarbus ne tik lietuviškas kontekstas“, – galutiniu rezultatu džiaugėsi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja Daina Kamarauskienė.
Nerealus pasaulis
Parodoje, kuri pasklido po tris Kauno paveikslų galerijos aukštus, eksponuojama 30 menininkų iš Brazilijos, JAV, Graikijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Lietuvos darbai – instaliacijos, vaizdo menas, tapyba, šiuolaikinė elektroninė kultūra, šviesos ir garso patirtys.
„Galvojome, kaip prie M. K. Čiurlionio prisiliesti žmogui, kuris jo niekada nežinojo ir, greičiausiai, niekada neištars jo vardo. Diskutavome su komanda, kad M. K. Čiurlionis turėjo labai daug temų ir atspalvių savo kūryboje. Jis išgyveno tiek būsenų! Nuo euforijos, laimės, vizijų, kad pasaulis bus šviesus, iki baisių išgyvenimų, neapykantos miestui, industrijos baimės, ilgesio gamtai. Tai milijonas temų, ir kiekvienoje parodoje mes rastume gabalėlį M. K. Čiurlionio, – „Pamėklių giesmių“ lankytojai, anot D. Kamarauskienės, Kauno paveikslų galerijoje ras daug M. K. Čiurlionio, tik ne sparnais mojančio paukščio, ne pienės pūko pavidalu ir ne skambiose citatose, – Kauno paveikslų galerijoje vykstanti paroda yra atmosferinė. Norėjosi, kad pajautimas čia būtų giluminis ir nuvestų į visiškai nerealų pasaulį, kuriame gyveno M. K. Čiurlionis. Jis negyveno realybėje. Taip, jis valgė, gėrė, juokavo ir žaidė, bet negyveno realybėje. Nuolatos iškeliaudavo į kitus pasaulius. Šioje parodoje tokia pat atmosfera, todėl, pabuvus čia, grįžti į realų pasaulį reikės didelių pastangų.“
Prikeltos erdvės
„Pamėklių giesmės“, anot parodos kuratoriaus Tautvydo Urbelio, yra ilgas tyrinėjimų ir derybų proceso rezultatas, leidžiantis patirti M. K. Čiurlionio interesus: sinesteziją, gamtą, folklorą, mitologiją, futurizmą, kosmologiją.
„M. K. Čiurlionis mums tapo atspirties tašku. Norėjosi užčiuopti jo savybes ir domėjimosi sritis, kurias menininkai galėtų interpretuoti savaip, sujungti skirtingus laikotarpius. Šiuolaikinis menas mums leidžia galvoti apie tam tikrą nesuprantamą keistumą, net nejaukumą, išėjimą iš komforto zonos, kas ir buvo lydinčios M. K. Čiurlionio kūrybos savybės“, – T. Urbelis neabejojo, kad menininkų darbų efektą dar labiau sustiprins aplinka. Lankytojams iki šiol neprieinamos erdvės pirmąkart buvo pritaikytos menui. Ekspozicijų salėmis tapo ir vidinė, evakuacinė laiptinės, ir pagalbinės patalpos.
„Tai viena iš priemonių, kuria naudojomės rengdami parodą. Norėjosi parodyti galimybes, aktyvuoti urbanistinę vaizduotę. Yra daug pastatų, kurie griaunami, naikinami, tačiau menas tą funkciją gali keisti, koreguoti, adaptuoti. Kauno paveikslų galerija – tobulas pavyzdys. Tai gerai žinomas pastatas, kuris ilgus metus buvo nepakitęs, o mes jame aptikome daug įdomių erdvių, kurios leido pristatyti naują scenarijų, atverti ir patirti erdvinį išdėstymą“, – T. Urbelis kvietė atrasti laiko visa tai patirti.
Paroda neapsiribos vien tik ekspozicija, kuri Kauno paveikslų galerijoje veiks iki gruodžio pabaigos. Festivalio metu menininkus ir kuratorius pokalbių kvies, svarbiausius įvykius transliuos „AUDRA Tactical TV Studio“. Galerijoje jau įsikūrė ir „Piliečio sumuštinis“ – eksperimentinė menininko, fermentacijos eksperto Seano Roy’aus Parkerio ir šefo, tyrėjo Jono Paleko virtuvė. Improvizuota kepykla lankytojus buria prie bendro stalo su specialiu meniu ir kviečia kalbėti apie santykį su maistu šiuolaikiniame kontekste. Bendradarbiaujant su kavine „Kultūra“ architektūros studijos „Išora x Lozuraitytė“ sukurtoje „Piliečio sumuštinio“ erdvėje galima susipažinti ir su kitu meno programos projektu „Valgomas miestas“, nagrinėjančiu miesto vystymosi ir vietokūros procesus.
„Piliečio sumuštinis“ bare "Kultūra" šiandien kvies 13–22 val., sekmadienį – 13–16 val.
Naujausi komentarai