Šią temą savo kūriniuose išskleidžia XVI tarptautinės dailės disciplinų dėstytojų ir mokytojų kūrybos parodos „Kvadratas. Žydėjimas“ dalyviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Gyvybė ir grožis
Parodoje (kuratorius Artūras Rimkevičius, koordinatorė dizainerė Rugilė Bagdonienė) pristatomi tapybos, akvarelės, tekstilės, grafikos, skulptūros, keramikos kūriniai ir medžio objektai, mišrios technikos darbai, išryškina ne tik vizualiojo meno formų ir realizuojamų idėjų įvairovę, bet ir plačią meninių technikų, medžiagų pasirinkimo amplitudę. Visa tai atskleidžia kiekvieną profesionalų menininką kaip savitą kūrėją, individualiai reflektuojantį supančią aplinką ir savo patirtis.
Daugiau nei keturios dešimtys dailės disciplinų dėstytojų ir mokytojų iš skirtingų šalių, specialiai šiai parodai kūrę darbus, kviečia žiūrovus apmąstyti gamtos cikliškumą ir žmogaus santykį su ja. Vienas iš jų – Vilmantas Adamonis. Kūrinyje „Pieva“ menininkas filosofiškai pažvelgia į atsinaujinimo temą, akcentuodamas, kad gyvybė ir grožis visada sugrįžta net ir į labiausiai apleistas ar nualintas vietas.
Spalvinguose, iliustratyviuose linoraižiniuose „Stebuklų miškas“ ir „Įsimylėjusi Harpija“ temą pratęsia Kristina Daniūnaitė. Jos kuriamoje vizualioje pasakoje po truputį skleidžiasi gražiausias visų pievų žiedas – meilė. Žiūrovo fantaziją žadinančiuose grafikos darbuose autorė perteikia pasakojimą apie beribę meilės jėgą, gebančią atverti ypatingą, stebuklingą mus supančio pasaulio pusę. Meilė yra džiaugsmas. Jį keramikos objekte „Pavasaris“ išreiškia Vida Juškaitė. Šis jausmas kūrinyje išsiskleidžia subtiliais, abstrahuotais žiedais, kurių žiedlapiai virsta paukščiais ir sklendžia žiūrovo vaizduotės erdvėje.
Ribos, virsmai, atradimai
Tačiau menininkų darbuose gamta nėra tik vizualus motyvas. Ji – ir simbolinė erdvė, leidžianti reflektuoti žmogaus emocines būsenas, vidinius virsmus, egzistencinius klausimus. Natūralūs gamtos procesai – augimas, žydėjimas, nykimas – tampa žmogaus gyvenimo ciklų, kaitos metaforomis.
Parodos kuratorius Kauno kolegijos lektorius, stiklo menininkas A. Rimkevičius, kviesdamas dailės disciplinų dėstytojus ir mokytojus dalyvauti šioje parodoje, ragino temą interpretuoti ir kaip mūsų klestėjimo amžių, žydėjimo laikotarpį. Tad dalis kūrėjų atsigręžė į žmogų, pažvelgdami į jį kaip į neribotomis galimybėmis apdovanotą gamtos kūrinį.
Šią idėją minimalistinės estetikos stiklo kūrinyje „Aspiration Summit“ („Susitikimas“) išryškina Ilze Dūdiņa. Akcentuodama šviesumą ir aiškumą, menininkė pabrėžia sąmoningumo svarbą, kuris įgalina žmogų plėsti savo galimybių ribas. O plečiant ribas, neabejotinai vyksta transformacijos procesas, kurį savo kūriniu „Žydėjimas kitaip“ įvaizdina Vytautas Kibildis.
Jam antrina Kristė Kibildytė-Klimienė darbu „Antėzė“. Estetiškuose, skulptūriškuose abiejų autorių objektuose parodos tema skleidžiasi visiškai kitaip, skatindama žiūrovą nukreipti žvilgsnį į save, savo vidų, pastebėti mintis ir jausmus, pojūčius esamajame momente ir pamąstyti apie tai, ar aplinkybės ir gyvenimo situacija, kurioje jis ar ji yra, skatina būti kūrybišku, džiugu, atrandančiu laimės momentus kasdienybėje.
Jei taip nėra – menininkė Mare Saare kūriniu „Dream Flower“ („Svajonių gėlė“) ragina dažniau leisti sau atsidurti „o kas, jeigu“ situacijoje, atveriančioje kelius išbandyti naujus dalykus ir, kaip vaikystėje, pasimėgauti natūraliai kylančiu atradimo jausmu.
Įkvepianti praeitis
Atradimai neatsiejami nuo netikėtumų. Parodoje eksponuojamuose darbuose interpretuojamas ir netikėtumo jausmas, ir nežinomybė, suvokiama kaip patyrimas, skatinantis priimti neapibrėžtumą kaip neišvengiamą gyvenimo dalį, atveriančią galimybę naujoms patirtims, savęs pažinimui ir kūrybiniam mąstymui. Būtent tokie, netikėtumo kupini, momentai įkvepia naujoms idėjoms.
Apie jas yra Agnese’s Gedule’s darbas „Spatial Core“ („Erdvinis branduolys“). Tačiau ne tik atradimo jausmas įkvepia naujas idėjas. Neretai kurti paskatina sunkiai žodžiais apibūdinami ir išreiškiami jausmai. Tai kūrinyje akcentuoja Virginija Ridikaitė-Laužadienė. Ant keramikos objekto „Negrįžtantis“ ji užrašo Marcelijaus Martinaičio eiles: „Mes stovėjom, ir upė sau plaukė. / Mes žiūrėjom, ir vandenys sruvo. / Mes tylėjom, ir nieko nelaukėm: / plaukė upė ir nieko nebuvo. [...]“. Ilgesio jausmas autorės kūrinyje transformuojasi į statišką, sunkiasvorį meninį objektą. Šis darbas skatina susimąstyti, kad svarbi ir kita parodos temos dalis. Žiedų grožis yra trapus, trumpalaikis, todėl žydėjimas – ir efemeriškumo simbolis. Šis laikinumo aspektas skatina įvertinti akimirkos grožį ir prasmę. Nors žydėjimas trunka neilgai, jis palieka stiprų estetinį, emocinį įspūdį ir primena, kad net trumpi laimės momentai turi svarbią išliekamąją vertę.
Svajonė(s)
Neretai būtent tie maži laimės ir pilnatvės momentai „ištinka“ būnant gamtoje, kur žmogus atranda prieglobstį ir nusiraminimą. Tai akcentuoja Gintarė Jarašienė skaitmeninės spaudos kūrinyje „Oranžinė fantazija“ ir Vineta Groza darbe „Lily Blooming“ („Žydinti lelija“). Birutė Šležienė kūrinyje „Vandens žiedas“, išryškindama gamtos stichijos visagalybę, sykiu pabrėžia jos teikiamą ramybę. Bendrame A. Rimkevičiaus ir Rugilės Bagdonienės kūrinyje „Žydėjimas“ gamta tampa jėga, leidžiančia pasiekti absoliutų sielos džiaugsmą.
Gamtos motyvai tampa ir simbolinių prasmių kupinomis priemonėmis pasakoti apie tai, kas slegia. Sigutė Bronickienė linoraižinyje „Saulėgrąžos“ leidžiasi į svajones apie laisvą Ukrainą ir plačius šalies laukus, geltonuojančius nuostabiomis saulėgrąžomis. Juk be svajonių mus supantis pasaulis būtų daug liūdnesnis. Toks, apie kokį kalba Raimondas Šimkevičius darbe „Nuopuolis (pagal Diurerį)“ – be gyvumo, gilumo, harmonijos. Ir vis dėlto, net mažiausias šviesos blyksnis suteikia vilties. Net smulkiausias pražydęs žiedas tampa gera reiškiančiu ženklu.
Greta šias temas parodoje reflektuojančių kūrinių, savo vietą randa darbai, kuriuose apmąstoma istorija. Audronės Andrulevičienės darbe „Atminties žydėjimas“ ji suvokiama kaip savotiškas kultūrinės tapatybės šaltinis, padedantis geriau suprasti ir vertinti dabartį. Praėjęs laikas yra ryškus ir Jolantos Sereikaitės grafikos darbo pagal Knuto Rusecko paveikslą „Lietuvaitė su verbomis“ motyvas. Menininkė akcentuoja viltį, kuri sušvelnina netektis ir sunkumus.
Parodoje pristatomuose kūriniuose žydėjimas – tai ne tik gamtos reiškinys, bet ir žmogaus gebėjimo augti net ir sudėtingomis aplinkybėmis išsaugoti jautrumą, kūrybiškumą ir viltį, metafora. Šią temą reflektuojatys darbai kviečia tikėti šviesesne ateitimi, žmogaus vidine stiprybe ir prasmingu ryšiu su aplinka ir vienas kitu.
Parodos dalyviai
Parodos dalyviai: Vilmantas Adamonis (LT), Audronė Andrulevičienė (LT), Ana Marija Blažienė(LT), Sigutė Bronickienė (LT), Janina Celiešienė (LT), Jolanta Čiaglienė (LT), Dalia Čistovaitė (LT), Kristina Daniūnaitė (LT), Irmina Dūdėnienė (LT), Ilze Dūdiņa (LV), Inita Emane (LV), Agnese Gedule (LV), Ineta Greiža (LV), Vineta Groza (LV), Daiva Gudelytė (LT), Gintarė Jarašienė (LT), Vida Juškaitė (LT), Vytautas Kibildis (LT), Kristė Kibildytė-Klimienė (LT), Vaida Kunigėlytė (LT), Loreta Kvietkauskienė (LT), Rasa Mačiulienė (LT), Jonė Paulauskienė (LT), Eglė Petraitytė-Talalienė (LT), Virginija Ridikaitė-Laužadienė (LT), Artūras Rimkevičius (LT), Mare Saare (EE), Birutė Sarapienė (LT), Jolanta Sereikaitė (LT), Ivanda Spulle-Meiere (LV), Raimondas Šimkevičius (LT), Neringa Šiupinskienė (LT), Jolita Šlepetienė (LT), Birutė Šležienė (LT), Irina Troma (LT), Rūta Urbelienė (LT), Sandra Utāne (LV), Jurga Uzdilaitė (LT), Ingrida Vaitkienė (LT), Arūnas Vaitkus (LT), Vaida Verikatė (LT), Liliana Žutautienė (LT).
Kas? Paroda „Kvadratas. Žydėjimas“.
Kur? galerijoje „Aukso pjūvis“ Verslo centre BLC .
Kada? veikia iki birželio 22 d.
Naujausi komentarai