Néstoro Torreso džiazo sparnai ir gyvenimo šukės

Pasaulinio lygio fleitininkas įrašęs apie dvidešimt kompaktinių plokštelių, yra pelnęs keturių lotynų „Grammy“ nominacijas, vieną „Latin Grammy“ apdovanojimą ir „Grammy“ nominaciją. Jo jautrus, šiltai skambantis instrumentas ir organiškai skambantis ritminis piešinys kyla iš vaikystės potyrių, kuomet pats grojo būgnais, lavino grojimo techniką fleita ir grojo salsą Niujorko klubuose. Unikalus Néstoro muzikos stilius apima džiazo ir pasaulio muzikos horizontus – nuo salsos iki egzotiškosios čarangos (isp. charango), pop, tradicinio džiazo iki klasikinio stiliaus. Todėl jo muzikavimas apibūdinamas kaip „egzotiškas stilių mišinys, nukeliantis klausytoją į amerikietiško, braziliško ir afro-kubietiško džiazo verpetus“.

Néstoras tyrinėja ne tik lotynų ir džiazo ritmus, bet ir užvedančius hiphopo bei ritmo ir bliuzo derinius, kurie suteikia muzikos tėkmei funky skonio. Tačiau N. Torreso ne tik šaunu klausytis. Tai – žavus žmogus, su kuriuo galima pasikalbėti. Savo pasakojimuose, pokalbiuose Néstoras dažnai mini savo muzikinį dievaitį amerikiečių džiazo fleitininką ir saksofonininką Hubertą Laws‘ą, pažymėdamas, kad būtent jis nustatė aukštus muzikavimo ir fleitos grojimo standartus, kuriais Torresas seka iki šių dienų. „...jis pakeitė mano gyvenimą amžiams“ – taip apie Huberto Laws‘o poveikį apibūdino N. Torresas.

Kai nusprendžiau, kad noriu groti fleita, mano tėvas nebuvo labai laimingas.

 

Gimęs Majagueso mieste, Karibų jūros pakrantėje, fleitininkas N. Torresas anksti susidomėjo muzika. Pirmuosius muzikavimo žingsnius laimino tėvas, kuris taip pat grojo pianinu. Néstoras pradėjo groti būgnais būdamas penkerių, tačiau jau būdamas dvykos metų atrado fleitą.

„Kai nusprendžiau, kad noriu groti fleita, mano tėvas nebuvo labai laimingas“, – sakė Néstoras. „Koks fleitininkas Puerto Rike užsidirba pragyvenimui?“ Vėliau Néstoras tvirtino, kad galutinai apsisprendė išgirdęs garsųjį amerikiečių džiazo fleitininką Hubertą Lawsą, „...jis pakeitė mano gyvenimą amžiams“. N. Torresas studijavo Berklio muzikos koledže, Manneso muzikos mokykloje Niujorke, o vėliau Naujosios Anglijos muzikos konservatorijoje Bostone. Jo karjeroje sukasi neišvardinamai plati džiazo asmenybių karuselė, su kuriais jau teko muzikuoti. Tai – Herbie Hancockas, Wayne‘as Shorteris, Tito Puente, Gloria Estefan, Kenny Loggins, Dave Matthews, Paquito D’Rivera, Arturo Sandovalis ir kt. O kur dar pasirodymai su „The New World“, Klivlando ir Singapūro simfoniniais orkestrais!

Partnerio nuotr.

Kiekvienam gali būti labai įdomu klausytis gyvenimiškų ir filosofinių Néstoro minčių. Apie instrumentą, garso įrašus, gyvenimo šukes ir sparnus. Štai keletas jų, kuriomis N. Torresas pasidalino viename iš džiazo interviu su Jeffu Winbushu.

Apie fleitą. Fleita nėra instrumentas, kurį dauguma žmonių sieja su džiazu, taip kaip šiame vaidmenyje įprasta mums girdėti saksofoną, gitarą, trimitą. Tačiau kiekviena pasaulio kultūra turi fleitos tradicijas, kurios driekiasi nuo Kubos, Venesuelos ar Pietų Amerikos iki Tolimųjų Rytų, Indijos ir Balio. Tad įvertinant fleitos technines galimybes, paslankumą bei universalumą, kodėl gi juo nepagroti ir džiazo? Néstoras prisipažįsta, kad fleitą paėmė beveik atsitiktinai. „Mano tėvas buvo muzikantas, mane visada supo įvairiausi instrumentai, o kai pamačiau fleitą, tai buvo kažkas kita. Man buvo įdomu ir pasakiau: gerai, aš ja grosiu. Tačiau tai pasakiau daug apie tai negalvodamas. Po kelerių metų studijavau saksofoną, bet supratau, kad visada buvo ir bus daug puikių saksofonininkų, bet nebus daug puikių fleitininkų. Tada nusprendžiau groti fleita, o apsisprendimui padėjo Hubertas Lawsas.

Muzika yra kaip malda. Tai – dvasinė patirtis, kai scenoje groji prieš tūkstančius žmonių.

 

Apie  gyvenimo šukes ir sparnus. 1981 m. Majamyje vykusiose garsenybių valčių lenktynėse Néstoras patyrė dramatišką avariją, kurios metu lūžo aštuoniolika šonkaulių ir  du raktikauliai, buvo pažeisti plaučiai. Kai Néstoras atsigavo, jo laukė ir kiti gyvenimo smūgiai – paliko žmona, bendradarbiavimą nutraukė įrašų kompanija. Tačiau tai muziką atvedė prie Ničiren budizmo praktikų, padėjusių atrasti pusiausvyrą ir atgauti viltį vėl kada nors groti. Būtent tikėjimo ir valios pastangomis Néstoras tarsi feniksas iš pelenų pakilo antram gyvenimui.

„Aš turiu talentą ir man rūpi, kaip galėčiau juo pasidalinti su kuo daugiau žmonių. Galiu drąsiai teigti, kad mano budizmo praktika yra mano stuburas, tačiau sveika ir teisinga gyvenimo filosofija yra būties esmė. Ne tik mano darbui, bet ir savo kasdieniniam gyvenimui“.

Partnerio nuotr.

Apie santykį su publika. „Muzika yra kaip malda. Tai dvasinė patirtis, kai scenoje groji prieš tūkstančius žmonių. Pati menininko ir publikos patirties prigimtis yra mainai, bendrystė. Net jei klube groja muzikantas, kurio niekas neklauso, žmonės kalba ir ima taures, vis tiek muzika veikia tą aplinką. Ir jei vakarėlyje muzika nutils, staiga sustos – ji iškart pakeis aplinką.

Apie technologijas. Šiandien girdime, kaip muzikos atsisiuntimas ir platformos griauna įrašų leidybos verslą. Anksčiau būdavo smagu nueiti į parduotuvę ir naršyti pavadinimus, nusipirkti plokštelę. Štai vienas mano draugas vokietis, kuris yra didelis muzikos gerbėjas, sako, kad perkant plokštelę jai jaučiama tam tikra pagarba: jūs vaikščiojate po įrašų parduotuvę, ilgai žiūrite į viršelius, kol pasirenkate. Ir šis pasirinkimas – labai svarbus sprendimas.

2022 m. N. Torresas, bendradarbiaudamas su pripažintu prodiuseriu, aranžuotoju ir pianistu Corey Allenu, išleido savo naujausią albumą „Dominican Suite“, kurį paskyrė Dominikos Respublikos kultūrai, muzikai ir nuostabiems jos žmonėms. Kūrinys skambės ir koncerte su legendiniu Kauno bigbendu (vyr. dirigentas – Tomas Botyrius) – jau daugiau kaip trisdešimt metų kviečiančiu publiką pamėgti džiazo orkestro tradicijas ir kiekvieną kartą ieškančiu originalių programų bei solistų. Dominikonų siuitos kompozicijos klausytojus nukels ir paskraidins po karštuosius Lotynų Amerikos kraštus. N. Torresas –  pirmoji patirtis Kauno bigbendui džiazuoti su fleita, Néstorui – pirmoji patirtis su Kauno bigbendu, kuri laukia visų – džiazo ir ne tik (!) muzikos mylėtojų balandžio 6 d. 19 val. OLDMAN klube, nuostabiame Kauno senamiestyje.