Muziejaus biblioteka atveria lobynus: kurie kūriniai šįkart atsidūrė akiratyje?

M.K.Čiurlionio dailės muziejaus biblioteka tęsia fonduose saugomų kultūros vertybių skaitmeninimą. Naujausiame projekto etape skaitmeninami dailės katalogai, bandoma identifikuoti dar nenustatytų autorių dailės kūrinių autoriaus teises turinčius asmenis.

Našlaičių paieškos

Anot projekto autorės Silvijos Burokaitės, šiemet dailės katalogų skaitmeninimas pasirinktas neatsitiktinai – M.K.Čiurlionio dailės muziejus tokių katalogų turi bemaž daugiausia. 2017 m. pirmą kartą projekte dalyvavęs muziejus skaitmenino grožinius kūrinius. "Praeitais metais tik pabandėme – šiemet sekėsi geriau", – teigė ji.

Tokia kūrinių našlaičių – nenustatytų teisių turėtojų kūrinių – autoriaus teisių paieška yra būtina norint skaitmeninti ir leisti visuomenei viešai naudotis kūriniais. Sėkmingai nustačius autorystę muziejus gali pasirašyti sutartį su autoriaus teisių turėtoju dėl šių teisių perdavimo įstaigai, o ši pasirūpina jo sklaida.

Informacija apie autorius

Vykdydamas projektą per šiuos metus muziejus suskaitmenino penkiolika dailės katalogų. Nors jų yra gerokai daugiau, kai kurių skaitmeninimo procesas lengvesnis dėl jau nebegaliojančių autoriaus teisių, yra daug dar tik pradėtų darbų. Anot S.Burokaitės, paieškos procesas imlus laikui.

"Pirminę informaciją renki internete – visų pirma nusistatai, kada autorius mirė. Nuo to priklauso, ar jam yra taikomos autoriaus teisės, ar ne. Jeigu negalioja, gali laisvai skaitmeninti ir viešinti, jeigu galioja – ieškai, ar yra palikuonių ar kitų giminių. Dažnai tenka ieškoti per LATGA sistemą, kadangi būna tokių, kurie suderina, kad užmokestis ir kiti klausimai keliautų per šią asociaciją. Vėliau ieškoma ir kitose bibliotekose, turime lengviau informaciją surasti padedančius konsultantus", – teigia projekto autorė.

Jeigu yra žinoma, iš kokio miestelio ar kaimelio yra kilęs autorius, važiuojama į jo gimtinę, ieškoma informacijos kraštotyros muziejuose. "Muziejai renka informaciją apie to krašto žymesnius žmones, jie dažnai turi kontaktus giminaičių, kuriems dabar priklauso kūrinių autoriaus teisės", – kalba S.Burokaitė.

Tiems autoriaus teisių turėtojams, kurių kūriniai buvo skaitmeninti ir viešinami jiems nežinant, numatytos kompensacijos. "Būna taip, kad žinome, jog tam tikro kūrinio autoriaus teises turi autoriaus dukra ar sūnus, bet tiesiog negalime su jais susisiekti, nes neturime kontaktų, todėl tiesiog skaitmeniname katalogus – ypač jeigu jie yra vertingi ir jų nėra daug. Jeigu tokiu atveju atsiranda tų autoriaus teisių turėtojai, jie turi teisę prašyti kompensacijos. Šiuos dalykus daugiau kuruoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka", – nurodė S.Burokaitė.

Tiesa, kompensacija yra labai simbolinė ir siekia vos kelis šimtus eurų.

Tiems autoriaus teisių turėtojams, kurių kūriniai buvo skaitmeninti ir viešinami jiems nežinant, numatytos kompensacijos.

Pagarba autoriaus teisėms

Pagal projektą per šiuos metus muziejus suskaitmenino penkiolika dailės katalogų, nors jų yra gerokai daugiau.

Projekto konsultantas Juozas Žitkauskas išskyrė kelis šio projekto būtinumo aspektus – visų pirma, nors pastaruoju metu daug kalbama apie autoriaus teises, visuomenė apie tai labai mažai žino. "Visi galvoja, kad pavogti iš parduotuvės dešrą – nusikaltimas, o panaudoti kūrinį be leidimo – ne. Mažai kas susimąsto, kad tų dešrų ar auksinių žiedų yra be galo daug, o meno kūrinys – vienas", – dėsto jis.

Be to, pristatydamas katalogų svarbą muziejus kartu pristato ir Lietuvoje bei išeivijoje kūrusius dailininkus. Apie gyvus menininkus, pasak J.Žitkausko, galime sužinoti nuėję į jų parodas, o jau mirę ir į aukštumas negalėję užkopti menininkai pamirštami. Vis dėlto, rašytojas mano, kad vaizduojamajam menui išlikti yra lengviau nei muzikai ar literatūrai. Jis teigia, kad dažnai dainų žodžių ir muzikos autoriai neprisimenami, o vietoje autorystės atsiranda užrašas "liaudies daina".

Projekto autorė dėmesį skyrė ir gyviems menininkams. "Pagalvojome apie gyvus dailininkus ir skulptorius – kodėl skaitmeninami tik jau mirusių menininkų darbai? Bendradarbiavome su keletu menininkų, džiaugiamės, kad jų katalogai jau taip pat viešai prieinami", – pasiekimais dalijasi S.Burokaitė.

Šiuo metu vyksta derybos dėl Vytauto Kasiulio ir kitų autorių katalogų skaitmeninimo, o projekto metu suskaitmeninti katalogai yra prieinami muziejaus interneto puslapyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Romualdo Augūno skrydis virš kasdienybės
    Romualdo Augūno skrydis virš kasdienybės

    Dokumentinės fotografijos žanre kuriantis Romualdas Augūnas pristato personalinę savo kūrybos parodą ir albumą „Skrydis virš kasdienybės“. Jame – netikėtos Kauno spalvos ir rakursai. ...

  • Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?
    Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?

    Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...

    3
  • Kultūros ir sporto renginiai sausio 14–19 d.
    Kultūros ir sporto renginiai sausio 14–19 d.

    Sausio 14 d. Kačerginės daugiafunkcio centro laisvalaikio salė: 18 val. paskaita-diskusija prie arbatos puodelio „Mažai angliavandenių turinti mityba. Medicinos naujovė? Nauja mada?“. Voškonių laisvalaikio salė: 18 val. šv...

  • Sausio 13-osios renginiai Kauno rajone
    Sausio 13-osios renginiai Kauno rajone

    Ežerėlio kultūros centras: 8 val. – pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, skirta Laisvės gynėjų dienai. Ilgakiemio laisvalaikio salė: 8 val. – pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Domeikavos l...

    1
  • Ąžuolyno bibliotekoje – įtraukios Varkalio pelkės
    Ąžuolyno bibliotekoje – įtraukios Varkalio pelkės

    Žaliuojantį Ąžuolyno bibliotekos parką papildė Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio „Pelkė“. Kadaise vos netapusi pražūtinga, prieš dvejus metus šlapžemė jį įkvėpė naujam ciklui. ...

    4
  • Felikso Bajoro palaiminta folkloro ir modernios muzikos jungtis
    Felikso Bajoro palaiminta folkloro ir modernios muzikos jungtis

    Dainininkė Giedrė Kaukaitė kviečia klausytojus į jaukią Kauno filharmonijos kamerinę salę, kur skambės šio sezono jubiliato kompozitoriaus Felikso Bajoro ankstyvieji vokaliniai opusai, prieš pusšimtį metų atvertę naują, istori...

  • Fantastikos klasika įkvėpė poetę sukurti savą magijos pasaulį
    Fantastikos klasika įkvėpė poetę sukurti savą magijos pasaulį

    Kauno rašytoja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lina Navickaitė dažniausiai pristatoma kaip poetė, nes santūraus būdo, kukli, tyli menininkė – neabejotinai poetinės sielos žmogus, nors, be poezijos rinkinių, yra išleidus...

    1
  • Antropomorfiniai portretai, arba Gyvūnai scenoje
    Antropomorfiniai portretai, arba Gyvūnai scenoje

    Dailininkė Eva Mili (Eva Miliūnienė) gruodžio antroje pusėje surengė personalinę parodą, išsiskiriančia intriguojančiu, žaismingu pavadinimu – „Uodeguotieji puošiasi“. ...

    3
  • Kūrybiškas judesys – ne tik šokėjo privilegija
    Kūrybiškas judesys – ne tik šokėjo privilegija

    Sausio 23–26 d. Kaune organizuojamas intensyvaus šokio savaitgalis „Sausis“. Dirbtuvės sieks suburti ne tik profesionalius šokėjus, bet ir visus norinčius išmokti judėti kūrybiškai ir susipažinti su skirtingo...

  • Rašytoja Jutta Noak: kūryba man – raktas į savąjį iliuzinį pasaulį
    Rašytoja Jutta Noak: kūryba man – raktas į savąjį iliuzinį pasaulį

    „Kolegos ilgai nesuprato mano pasirinkimo, lyg būčiau išdavusi savo profesiją“, – tarsteli rašytoja Jutta Noak. Ne vieną dešimtį metų odontologe dirbusi moteris, palikusi baltą gydytojos chalatą, kaskart velkasi s...

    2
Daugiau straipsnių