Minint 100-ąsias gimimo metines parodoje – dailininko A. Lukšto akvarelės poezija

Pasižymėjęs pedagogas

Lietuvių tapytojas, akvarelininkas, dailės mokytojas gimė Biržų–Pasvalio apskrityje. 1941 m. baigęs gimnaziją, pradėjo studijuoti Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1950 m. baigė Kauno valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (dekoratyvinę ir monumentaliąją tapybą) ir tais pačiais metais pradėjo dirbti Kauno vidurinėje dailės mokykloje.

Labai daug prisidėjęs formuojant realistines piešimo tradicijas, A.Lukštas buvo charizmatiška asmenybė, turinti unikalių pedagogo savybių, ir tapo neatsiejamas nuo Kauno meno mokyklos, buvo nepaprastai mėgstamas jos mokinių, garsėjo kaip labai įdomus, nuoširdus ir nuoširdžiai mokinių problemomis besidomintis dėstytojas, atviras XX a. moderniosios dailės klasikai.

Įamžinęs savo kalną eskizuose, nutarė į jį įkopti... Aukštai, aukštai, ten, kur sustojo Mokytojo širdis, iškilo paprastas lietuviškas kryžius.

Kaip pastebi parodos kuratorius Gintautas Vaičys, tai buvo žmogus legenda, pedagogas, išugdęs šimtus garsių menininkų, tokių kaip Petras Rapšys, Mindaugas Skudutis, Solomonas Teitelbaumas ir kt. Visiems, kurie mokėsi tuometėje Kauno Juozo Naujalio meno mokykloje (dabar Kauno dailės gimnazija) ar Vaikų vakarinėje dailės mokykloje (dabar ji pavadinta Antano Martinaičio vardu), dailininkas paliko gilų pėdsaką jų besiformuojančioje pasaulėjautoje.

"Su mokytoju galėjai susitikti bet kada ir bet kur: per stojamuosius egzaminus, pamokas ir praktikas, šimtadienius ir išleistuves, klasėse, plenere, jo mažame kambarėlyje trečiame aukšte ar net jo namų studijoje, – Kauno dailės gimnazijos puslapyje kdg.lt prisiminimais dalijosi Saulius Mikėnas. – Mokė vaikus lieti akvarelę, piešti, tapyti, komponuoti. Rodė, kaip daryti įvairius plakatus, projektus, rašyti šriftą. "Kad galėtumėte išsilaikyti bet kuriomis aplinkybėmis", – sakydavo jis. Tai buvo ne tik mokytojas, bet ir artistiškos natūros įdomus pašnekovas, vyresnis kolega, kartais užtarėjas. A.Lukšto dėka mokiniams pavykdavo išspręsti ir labai sudėtingas gyvenimiškas situacijas."

Tapybos išskirtinumai

Kaip pastebi parodos kuratorius, A.Lukšto, kaip dailininko, indėlis į meno pasaulį yra akvarelės tapymo išskirtinumas ir meistrystė. Tęsdamas tradicijas, kartu su Kajetonu Sklėriumi ir Česlovu Kontrimu jis papildo savo mokytojų klasikų gretas.

Žalias peizažas, 1981 m

A.Lukštas tapė romantizuotas, dažniausiai įvairias gamtos būsenas, nuotaikas perteikiančias akvareles. Dažnai – vadinamąja šlapia technika. A.Lukšto akvarelės pasižymi preciziškumu, dideliu meniniu meistriškumu.

Daug kas žavėjosi menininko tapybiškai subtiliai perteikiamu Lietuvos krašto grožiu. Meistrystė pasireiškė gebėjime suvaldyti vandenį ir spalvą perteikiant gamtos būsenas, nuotaikas. Dangus virš ežero buvo vienas jo mėgstamiausių motyvų.

A.Lukštas dažnai dalyvavo akvarelių parodose, rengė savo kūrinių ekspozicijas Kaune, Dusetose, Lazdijuose, Zarasuose ir kituose Lietuvos miestuose. Jo darbai puošia ne vieną interjerą. Dailininko eskizai, ypač įvairių praktikų metu sukurti darbai, – labai įvairūs, dažnai derinti su tekstu, trumpais įrašais, betarpiškai perteikiantys įspūdžius.

Paskutinis kalnas

Parodoje pristatomas A.Lukšto kūrinių aukso fondas, kurio didžioji dalis sudaryta iš darbų, saugomų Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Kita dalis darbų – iš privačios kolekcijos. Tai eskizai ir dienoraščiai kartu, sukurti per vasaros stovyklas ar keliaujant po Lietuvą.

Artimai pažinusiems A.Lukštą jo eskizai, ypač įvairių praktikų metu sukurti darbai, ir yra patys įdomiausi: labai įvairūs, dažnai derinti su tekstu, trumpais įrašais, betarpiškai perteikiantys įspūdžius. Jie, ko gero, geriausiai išreiškė dailininko natūrą.

Eksponuojami ir paskutiniai jo darbai (kurių net nespėjo pasirašyti), pavyzdžiui, "Gaustos kalnas", sukurtas Norvegijoje, šalyje, kurioje 1992 m. sustojo dailininko širdis.

Debesys virš ežero, 1971 m.

Kaip teigia S.Mikėnas, likimas lėmė, kad menininko gyvenimo kelias baigėsi dėkingiausiu dailininkui ir pedagogui laiku – per vasaros praktiką su mokiniais Šiaurės Norvegijos kalnuose. "Įamžinęs savo kalną eskizuose, nutarė į jį įkopti... Aukštai, aukštai, ten, kur sustojo Mokytojo širdis, iškilo paprastas lietuviškas kryžius", – sako S.Mikėnas.

Kas? A.LUKŠTO PIEŠINIŲ IR AKVARELIŲ PARODA.

Kur? A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUJE.

Kada? Veikia iki balandžio 25 d.