- Violeta Krištopaitytė-Jocienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Meniškos variacijos kimono tradicijos tema
-
Meniškos variacijos kimono tradicijos tema
-
Meniškos variacijos kimono tradicijos tema
-
Meniškos variacijos kimono tradicijos tema
-
Meniškos variacijos kimono tradicijos tema
-
Meniškos variacijos kimono tradicijos tema
-
Meniškos variacijos kimono tradicijos tema
Japonija ir Baltijos šalys. Rytai ir Vakarai. Kimono ir baltų genčių drabužis... Ištisa jūra istorinių ir kultūrinių skirtumų. Tačiau greta – ir subtilios, gelminės japonų ir baltų pasaulėvokos jungtys. Jas dar kartą siekė apčiuopti projekto „Kvadratas-13: Kimono“ dalyviai.
Dar 2020 m. organizuota Chiunei Sugiharai (1900–1986) dedikuota paroda, jungianti japonų ir žydų kultūrinius arealus, dėl pandemijos apribojimų visuomenei pristatoma tik šiemet.
Kimono – nacionalinis Japonijos drabužis – neabejotinai yra vienas iš pagrindinių Japonijos nacionalinės kultūros simbolių, viena iš dažniausių asociacijų su šia šalimi.
Beveik 30 dėstytojų menininkų iš trijų Baltijos valstybių, pasitelkę tapybos, grafikos, fotografijos, taip pat tekstilės, keramikos, stiklo ar medžio apdorojimo technikas, matavosi kimono ir kitus Japonijos kultūros artefaktus, reflektavo Ch.Sugiharos veiklą.
Varijuodami nuo beveik tiesioginių kimono kartočių iki skulptūrinės dėžės, kurioje menamai supakuotą kimono žiūrovui siūloma įsivaizduoti (A.Liskupa). Regimai nenutoldami nuo archetipinio šio drabužio modelio, bet siedami jį su baltiškųjų tunikų ar marškinių tradicija (D.Brogienė, L.Ringelienė).
Panaudodami žinomus marginimo raštus ar technikas (B.Sarapienė) arba kurdami naujus (J.R.Kunigėlytė, E.Petraitytė-Talalienė). Dažnai suasmenindami kimono vaizdinius, jais įprasmindami savo drabužio koncepcijos paieškas (E.Brinkytė, J.Celiešienė).
Organizatorių nuotr.
Pateiktų kūrinių skalėje nestokojama ir platesnių, japoniškam etnosui būdingų kultūrinių motyvų ar asociacijų: prisiminta samurajų kultūra (I.Greiža, L.Kvietkauskienė), origamio menas (S.Saulėnienė), japoniškos dievybės (B.Šležienė ir D.Kostianova), literatūra (U.Žilytės), istorija (Hirosimos ir Nagasakio tragedijos priminimas V.Grozos darbe).
Keletas menininkų savo darbuose įdarbino memorialinę funkciją: empatijos, įvertinimo akimis jie žvelgė į Ch.Sugiharos asmenį ir veiklą, kartu paliesdami ir žydų tautos ar atskirų asmenybių istoriją Lietuvoje (L.Grabauskienė, S.Grabliauskaitė, V.Kibildis, K.Kibildytė-Klimienė, A.Rimkevičius). Neretai kylama iki universalijų lygmens, svarstant apie pasaulio dėsnių, žmogaus gyvenimo, savasties išsaugojimo ar atgavimo klausimus (I.Brants, E.Inita, J.Paulauskienė, I.Spulle-Meiere).
Parodos atidarymo metu vyks kimono rengimo prezentacija, kurią ves Japonijos ambasados administracijos darbuotoja Haruka Seto. Muzikinį pasirodymą surengs Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos mokiniai.
Kas? TARPTAUTINĖ BALTIJOS ŠALIŲ DAILĖS DISCIPLINŲ DĖSTYTOJŲ KŪRYBOS PARODA „KVADRATAS – 13: KIMONO”
Kur? Galerijoje „Aukso pjūvis“ (BLC verslo centras).
Kada? Atidarymas birželio 1 d. 17 val. veiks iki liepos 15 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Fotografė A. Bekeraitytė-Popierė: svarbiausias kadras – žmogaus istorija4
Agnė Bekeraitytė-Popierė – fotografė, iš kurios įamžintų portretų žvelgia tokie žymūs aktoriai ir kūrėjai kaip Quentinas Tarantino, Willemas Dafoe, Danielis Craigas, Marina Abramovič. Nuo paauglystės fotoaparato iš rank...
-
Elizabet, Aladinas ir čiurlioniškoji J. Daunytės arfa
Nors už lango kovas, orai marguoja kaip paukščio plunksnos. Dar vakar, rodos, mačiau baloje besišvarinančius kėkštus, vėl trumpam grįžo žiema, o dabar vos ne vasara. Tiesiu ranką į mėgstamą vartyti Czesławo Miłoszo „Ab...
-
Kokius portretus tapo skirtingų kartų tapytojos?3
Laikui bėgant, portreto žanro populiarumas tai didėjo, tai mažėjo, bet įdomus jis išliko iki šių dienų. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ veikianti keturių skirtingų kartų tapytojų – E...
-
Kauno paveikslų galerijoje – „Vieno laiško istorija“1
Kartu su paroda „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“ Kauno paveikslų galerijoje atidaryta ir kita ekspozicija, nenutolstanti nuo avangardinio meno, – „Vieno laiško istorija“. Parodos kuratorė Eglė Komkait...
-
J. Meko metai – dabar ir visados
Dar vieni kalendoriniai metai pasistūmėjo tolyn, tačiau tik su žiemos pabaiga daugelis mintyse palieka praėjusius metus. Užmiršti 2022-ųjų nederėtų, juk jie buvo oficialiai paskelbti Jono Meko metais. ...
-
Kanklės ir kankliavimas: artima, svarbu, priimtina
Greitai bus dešimtmetis, kai vieną Senamiesčio gatvelę užtvindo kanklių garsai. Tiksliau, Liudviko Zamenhofo gatvę, kuriame yra Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius. Čia jau septynerius metus vyko tarptautinis kanklių muzikos festiva...
-
Kaune – ukrainietiškų margučių paroda6
A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje Kaune nuo kovo 30 d. pradės veikti paroda „Tadas Daugirdas (1852–1919): ukrainietiškų margučių atvaizdai“. ...
-
Telkiama kultūrai neabejingų kauniečių bendruomenė4
„Kaunas 2022“ paliko gilų kultūrinį įspaudą mieste. Vyko ne tik daug renginių, parodų – susitelkė gausus būrys savanorių. Naująją kultūrinės savanorystės tradiciją norima tęsti. ...
-
A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje – grupinė Vilniaus ir Kauno menininkų paroda6
Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje veikia grupinė Vilniaus ir Kauno menininkų paroda mįslingu ir, regis, simboliniu pavadinimu „Giria“. Pavadinimas susideda iš parodos dalyvių pirmųjų vardų raidžių ir slepia penkių žy...
-
„Teatro klubo“ ketvirtadienis – su sentimentaliuoju džiazo duetu1
Ištikimas džiazo ketvirtadienių tradicijoms, „Teatro klubas“ primena – kovo 23 dieną publikai lenksis Dmitrijaus Golovanovo ir Veronikos ChiChi duetas, vienu ritmu kvėpuojantis ir scenoje, ir nužengus nuo jos. ...