Menininkas užfiksavo 114 išlikusių malūnų

  • Teksto dydis:

Gegužės 26 d. Kaune pradedama eksponuoti fotografo mėgėjo Sauliaus Kvietkos paroda „Vėjo malūnai“, kuri supažindins su skirtinguose Lietuvos regionuose – Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Sūduvoje ir Dainavoje – išlikusiais mediniais ir mūriniais, bekepuriais ir vėl naujam gyvenimui prikeltais malūnais. 

Nuotraukos darytos iš 30–40 m aukščio su specialiais radijo bangomis valdomais lėktuvėliais įamžinant net tik pačius malūnus, bet ir juos supančią aplinką, malūnininkų sodybas, trobesius. S. Kvietka malūnais susidomėjo prieš penkerius metus, juos fotografuoti pradėjo prieš trejus metus. Pirmosios fotografijos, pasak autoriaus, buvo labai nekokybiškos, tad daugelį objektų teko perfotografuoti. Menininkui pavyko užfiksuoti 114 išlikusių malūnų.

Iki XX a. vidurio daugelį Lietuvos kraštovaizdžio vietovių puošė senieji vėjo malūnai. Mojuodami plačiais sparnais, jie pagyvindavo monotoniškas lygumas. Ažūriniai sparnai, apeigos tilteliai kurdavo romantinį įspūdį. Vėjo malūnai nesislėpdavo kaip vandens malūnai jaukiuose slėniuose, pašlaitėse – jie užvaldydavo erdvę. Stovėdavo atokiai nuo gyvenviečių, vieniši, bet galingi, visa jėga pasitinkantys šiaurinį vėją.

Miesteliuose, tarsi jausdami savo vertę, vėjo malūnai aukščiu dažnai drįsdavo rungtis net su bažnyčiomis. Didžiausia vėjo malūnų sankaupa Žemaitijoje – kuo toliau į rytus, tuo vėjo malūnų mažiau.

Nuo Pirmojo pasaulinio karo nauji malūnai mažai kur buvo statomi, o senieji perkeliami iš vienos vietos į kitą, kai kurie net tris ar keturis kartus. Šį kartą jie persikelia į Kauno apskrities viešąją biblioteką. Paroda veiks iki birželio 30 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Stanislovas

Stanislovas portretas
Buvo malonu apžiūrėti parodą, pusę parodos sudaro Pakruojo rajono vėjo malūnai. Juk neveltui Pakruojo herbe vėjo malūnas ir arkinis tiltas. Įdomu būtų pamatyti likusius malūnus parodose ar fotoalbume.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių