- Edita Grudzinskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
-
Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos
Tie, kurie buvo sutikę smulkutę juodaplaukę meksikietę Kauno šokio teatro "Aura" šokėją – nesvarbu gatvėje, ar scenoje, neabejoju, įsiminė ją. Charizmatiškoji mergina iš Meksikos, net ir eidama Kauno senamiesčiu, spinduliuoja žvilgsnį traukiančią energiją, o sceniniai Annos Karen Gonzalez Huesca viražai palietė ir net pravirkdė ne vieną žiūrovą.
Du solo apie Meksiką ir mirtį
Pirmasis šokėjos susitikimas su žiūrovai įvyko šokio edukacijos erdvėje "Aura+". Šokio miniatiūrų vakare Anna pristatė solo, kuriame kalbėjo apie Meksikoje dingstančius žmones ir jų mirtis.
Sukrečiantis vos 10 minučių trukmės pasirodymas, kuriame šokėja išrėkė savo skausmą, abejingų nepaliko. Laiptinėje, kur vyko premjera, jai pasibaigus dar tvyrojo spengianti tyla ir tik paskui pratrūko žiūrovų ovacijos.
Netrukus festivalyje "Aura 25" Anna pristatė savo darbą "Negrįžtamas judesys".
"Tikėjau ne tik kiekvienu jos judesiu, bet net jos buvimu, nes ir ji tuo tikėjo. Šaltą spalio dieną, susukusi ant cementinės palangės traputė Anna kalbėjo apie Meksikoje nužudytą kultūros vadybininkę, aktyvistę Nadya Vera. Tas šaltas, apleistas "Lituanicos" fabrikas kontrastavo su gležnu Annos kūnu, bet pripildytu vidinės jėgos ir labai stipriai sukrėtusiu visus žiūrovus. Ji tiesiog išrėkė skausmą", – pasirodymą prisiminė "Auros" vadovė, choreografė Birutė Letukaitė.
Susiliejo technika ir jausmas
Anna yra įvaldžiusi daug skirtingų šokio technikų: klasikinį, gatvės šokį, savo tautos šokius – bačatą ir salsą. "Nuostabu, kai žmogus turi sukaupęs ne tik kultūrinės ir emocinės patirties, bet ir šokio technikų bagažą. Aš tiesiog negalėdavau atsižiūrėti į Annos ir Izmaelio ("Auros" šokėjas taip pat iš Meksikos – aut. past.) improvizacijas. Jų judesys toks įdomus, toks nenuspėjamas, gimsta skirtingos judesio išraiškos", – sakė B.Letukaitė.
Pasak choreografės, šokiui labai svarbu technika. Tačiau, šiuolaikiniam šokiui krypstant į konceptualumą, choreografė po daug metų patirties sako vėl grįžtanti į pradžią – prie ištakų. "Labai vertinu šokėjų viso gyvenimo triūsą, dirbant su kūnu, tačiau net ir tobuliausia technika be vidinės motyvacijos yra niekas. Labai nedaug šokėjų, kurie sugeba išskambėti kiekvieną judesį.
Anna yra būtent tokia. Tokių reta. Beje, "Auroje" užaugusi šokėja Ema Nedobežkina taip pat sugeba techniką ir jausmą sulieti į visumą. Labai jas abi vertinu", – džiaugėsi choreografė.
Geriausia, kas galėjo įvykti
Anna šoko nuo mažens. Dar būdama darželinukė norėjo būti kiekvieno įvykio centre. Tėvai neabejodami leido ją į baleto mokyklą. Ilgainiui Anna atrado šiuolaikinį šokį, dabar savo talentu dalijasi su Lietuvos publika.
"Tai, kad atvykau į "Aurą" – neabejotinai likimas. Mane Kaunas pasirinko. Atleiskite, bet nieko nežinojau apie Lietuvą. Mokyklos, kurioje studijavau, direktorius sutiko B.Letukaitę festivalyje Verakruze, Meksikoje. Jis man papasakojo, kad šokio teatras "Aura" ieško šokėjų. Peržiūrėjau teatro svetainę, šokio įrašus "YouTube" ir "Vimeo" kanaluose. Mane sužavėjo labai savitas, niekam kitam nebūdingas choreografijos stilius. Nedvejodama nusprendžiau parašyti į teatrą. Kvietimas šokti "Auros" trupėje – kaip neįmanomo išsipildymas. Esu įsitikinusi, niekas gyvenime nevyksta be priežasties. Mano skrydis į "Aurą" ir su "Aura" – viena netikėčiausių ir nuostabiausių dalykų, įvykusių mano gyvenime", – pasakojo Anna.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Černobilyje“ vaidinęs ir Kaune kuriantis aktorius P. Jatkevičius: svarbu nebūti tik atlikėju1
Iš Vilniaus kilusį jauną aktorių Povilą Jatkevičių kūrybiniai sumanymai vedžioja įvairiais keliais. Seriale „Černobylis“ ir filme „Nova Lituania“ vaidinusį menininką noras kūrybiškai eksperimentuoti atvedė ir...
-
Kasdienybės labirintų klasta: kas užmigdo milžinų budrumą?
Ar galėjote įsivaizduoti, kad jūsų "Facebook" paskyra galėtų virsti savotiška teatro scena? Komentarai – scenarijumi, o srautu perduodami įvykiai – mizanscenomis, kurias norima linkme pakreipiate jūs patys? Naujų patirči...
-
Įsimintiniausias 2020-ųjų Kauno menininkas – šokėjas ir choreografas M. Stabačinskas1
23-ąjį kartą Kauno menininkų namų organizuotų Įsimintiniausio Kauno miesto menininko rinkimų laureatu tapo šokėjas ir choreografas Mantas Stabačinskas. Už praėjusių metų kūrybinę veiklą šiam titului jį nominavo Kauno bienalė. ...
-
Negaili ovacijų: folklorinė „The Roop“ dainos versija pranoksta originalą?23
Eurovizinė „The Roop“ daina „Discoteque“ jau turi ir folkloro versiją, ir ji skamba ne mažiau kietai ir įdomiai nei originalas. Tai yra kauniečio muzikos mokytojo Artūro Sinkevičiaus ir jo atžalų projektas, sulaukęs didelio in...
-
Laimės dieną visus kviečia pakilti7
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 d., šiais metais vėl grįžta – "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" komanda ją kviečia švęsti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema – metas pakilti. ...
-
KMSO gimtadieniui – solidi dovana melomanams1
Šiomis dienomis Kauno miesto simfoniniam orkestrui (KMSO) sukako šešiolika metų. Jei ne pasaulį užgriuvusi pandemija, šį gimtadienį KMS kolektyvas būtų minėjęs koncertuodamas JAV, kur buvo suplanuota apie 30 jo, taip pat so...
-
Tarptautinę laimės dieną šiemet kvies paminėti kūrybiškai1
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 dieną, šiais metais vėl grįžta į Kauną ir visą Lietuvą – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kviečia ją minėti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema: „Meta...
-
Paskelbti „Kaunas visiems“ apdovanojimų laureatai: įvertintos verslo ir kultūros iniciatyvos1
Antrus metus iš eilės rengiama kampanija „Kaunas visiems“ – simbolinis padėkos ir pagarbos ženklas organizacijoms bei pavieniams kauniečiams už ypatingą dėmesį negalios paliestiems žmonėms ir pastangas kuriant visiems prieina...
-
I. Stepukonienė: ne aš renkuosi darbo temas, o jos mane1
Knygnešystė, kuri tęsėsi net 40 metų ir padėjo pagrindus nepriklausomai Lietuvos valstybei, atkurtai 1918 m. vasario 16-ąją, Lietuvoje yra fenomenas, neturintis analogo pasaulyje, įprasmintas į kitas kalbas neišverčiamu žodžiu. Pakaun...
-
Karo muziejus 100-mečio proga kviečia prisidėti prie projekto „Pasklidę po pasaulį“1
Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato naują projektą „Pasklidę po pasaulį“. Šiuo projektu siekiama suburti lietuvius, gyvenančius ne tik Lietuvoje. Pagrindinis projekto tikslas – surinkti informaciją apie lietuvių kilmės kar...