Iš mažytės pradžios gimsta didelės permainos

Du solo apie Meksiką ir mirtį

Pirmasis šokėjos susitikimas su žiūrovai įvyko šokio edukacijos erdvėje "Aura+". Šokio miniatiūrų vakare Anna pristatė solo, kuriame kalbėjo apie Meksikoje dingstančius žmones ir jų mirtis.

Sukrečiantis vos 10 minučių trukmės pasirodymas, kuriame šokėja išrėkė savo skausmą, abejingų nepaliko. Laiptinėje, kur vyko premjera, jai pasibaigus dar tvyrojo spengianti tyla ir tik paskui pratrūko žiūrovų ovacijos.

Netrukus festivalyje "Aura 25" Anna pristatė savo darbą "Negrįžtamas judesys".

"Tikėjau ne tik kiekvienu jos judesiu, bet net jos buvimu, nes ir ji tuo tikėjo. Šaltą spalio dieną, susukusi ant cementinės palangės traputė Anna kalbėjo apie Meksikoje nužudytą kultūros vadybininkę, aktyvistę Nadya Vera. Tas šaltas, apleistas "Lituanicos" fabrikas kontrastavo su gležnu Annos kūnu, bet pripildytu vidinės jėgos ir labai stipriai sukrėtusiu visus žiūrovus. Ji tiesiog išrėkė skausmą", – pasirodymą prisiminė "Auros" vadovė, choreografė Birutė Letukaitė.

Susiliejo technika ir jausmas

Anna yra įvaldžiusi daug skirtingų šokio technikų: klasikinį, gatvės šokį, savo tautos šokius – bačatą ir salsą. "Nuostabu, kai žmogus turi sukaupęs ne tik kultūrinės ir emocinės patirties, bet ir šokio technikų bagažą. Aš tiesiog negalėdavau atsižiūrėti į Annos ir Izmaelio ("Auros" šokėjas taip pat iš Meksikos – aut. past.) improvizacijas. Jų judesys toks įdomus, toks nenuspėjamas, gimsta skirtingos judesio išraiškos", – sakė B.Letukaitė.

Pasak choreografės, šokiui labai svarbu technika. Tačiau, šiuolaikiniam šokiui krypstant į konceptualumą, choreografė po daug metų patirties sako vėl grįžtanti į pradžią – prie ištakų. "Labai vertinu šokėjų viso gyvenimo triūsą, dirbant su kūnu, tačiau net ir tobuliausia technika be vidinės motyvacijos yra niekas. Labai nedaug šokėjų, kurie sugeba išskambėti kiekvieną judesį.

Anna yra būtent tokia. Tokių reta. Beje, "Auroje" užaugusi šokėja Ema Nedobežkina taip pat sugeba techniką ir jausmą sulieti į visumą. Labai jas abi vertinu", – džiaugėsi choreografė.

Geriausia, kas galėjo įvykti

Anna šoko nuo mažens. Dar būdama darželinukė norėjo būti kiekvieno įvykio centre. Tėvai neabejodami leido ją į baleto mokyklą. Ilgainiui Anna atrado šiuolaikinį šokį, dabar savo talentu dalijasi su Lietuvos publika.

"Tai, kad atvykau į "Aurą" – neabejotinai likimas. Mane Kaunas pasirinko. Atleiskite, bet nieko nežinojau apie Lietuvą. Mokyklos, kurioje studijavau, direktorius sutiko B.Letukaitę festivalyje Verakruze, Meksikoje. Jis man papasakojo, kad šokio teatras "Aura" ieško šokėjų. Peržiūrėjau teatro svetainę, šokio įrašus "YouTube" ir "Vimeo" kanaluose. Mane sužavėjo labai savitas, niekam kitam nebūdingas choreografijos stilius. Nedvejodama nusprendžiau parašyti į teatrą. Kvietimas šokti "Auros" trupėje – kaip neįmanomo išsipildymas. Esu įsitikinusi, niekas gyvenime nevyksta be priežasties. Mano skrydis į "Aurą" ir su "Aura" – viena netikėčiausių ir nuostabiausių dalykų, įvykusių mano gyvenime", – pasakojo Anna.