„Made in Kaunas“: apie „gėlių vaikus“ ir maištingą laikmetį

  • Teksto dydis:

Kiekvieną pavasarį gamtai sprogstant gėlėmis ir kvapais, praeiname pro gegužės 14 dieną, kuomet Kauno Laisvės alėjoje, protestuodamas prieš sovietų okupaciją, susidegino Romas Kalanta. „Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė“, – prieš dramatišką mirtį savo nevilties įrašą paliko devyniolikmetis vaikinas iš Vilijampolės.

Sovietiniais metais Kalantos pavardė buvo užspausta mūsų lūpų šnabždesiuose, tačiau Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pradėta drąsiai ir garsiai kalbėti apie okupacinio laiko piktžaizdes, o R. Kalanta tapo laisvės šaukliu ir pasipriešinimo okupacinei santvarkai simboliu.

2022 metais sukanka 50 metų, kai netekome R. Kalantos. Atrodo, kad tai didžiulė praraja tarp mūsų esamo ir buvusio laiko. Tačiau dabartiniai karo įvykiai Ukrainoje šaukte šaukia apie čia pat esamas grėsmes, kurios dramatiškai keičia žmonių likimus, o viską aplink griaunančios brutalios jėgos pasiryžusios suvaržyti mūsų laisvę, apriboti, žmogų paversti vienos ideologijos ar nuomonės sraigteliu.

„Šiemet Romo Kalantos atminimą įprasminsime įspūdingo turinio programa, kurią brandinome keturis metus“ – renginio užsklandą praskleidžia programos „Made in Kaunas“ organizatorius, koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius. Kauno bigbendas (vyr. dirigentas Jievaras Jasinskis) kartu su Valstybiniu choru „Vilnius“ (meno vadovas ir dirigentas Artūras Dambrauskas) kauniečius ir svečius pasitiks lietuviško roko programa, kuria, septinto dešimtmečio pabaigoje–aštunto dešimtmečio pradžioje, skambėjo maištaujantis ir šviežios muzikos gūsio ištroškęs jaunimas.

Kauno bigbendas / M. Zinkevičiaus nuotr.

„Aitvarai“, „Kertukai“ „Gintarėliai“, „Eglutės“, „Vaizbūnai“ – tai tik keletas žymių to laikotarpio grupių, kurių dainos skambės programoje. Prieš pusę šimtmečio, įskėlę kaitrią lietuviško roko ugnį septinto dešimtmečio pabaigoje–aštunto dešimtmečio pradžioje bigbyto ansamblių muzikantai laisvalaikius leido repetuojant rūsiuose, garažuose, gaudydami kiekvieną muzikinę naujieną iš Liuksemburgo radijo stoties, nelegaliu būdu gaunamų plokštelių ir sekdami hipių gyvenimo būdo maršrutais (džinsai, ilgi plaukai, tranzavimas). Tai buvo laikas, kuriame lietuviško roko pradininkai tikėjo savo dievais ir dievaičiais – Jimiu Hendrixu, grupėmis „The Doors“, „Deep Purple“, „Led Zeppelin“ ir ypač – „The Beatles“. Bitlomanijos pasėtas grūdas plito ir augo kartu su muzikos dvasia ir gaivališkais roko ritmais, atvesdami iki lietuviško bigbyto ir jų sukurtų dainų, šiandien tapusių būtojo laiko hitais.

Naujos muzikos troškimas visiems reiškė langą į laisvę, kurį anuomet pravėrė jaunimas. Šiandien – jau kitais tembrais, kitais sprendimais atidaromas praeities langas, įtraukiantis ne tik Kauno, bet ir Vilniaus bigbyto dainų. Atidaromas nesiekiant atkartoti skambesio, tačiau norint priminti ir prisiminti buvusį laiką. Programos pavadinimas gimė iš legendomis apaugusių pasakojimų, kaip daugelį instrumentų reikėdavo pasidaryti ar pasitobulinti savo jėgomis, nes instrumentai, kuriais grojo užsienio atlikėjai to meto jaunimui buvo nepasiekiama svajonė.

Lietuvių disidento R. Kalantos 50-mečiui skirta programa „Made in Kaunas“ pirmą kartą skambės gegužės 13 d. 21 val. Laisvės alėjoje, Muzikinio teatro sodelyje. Šios programos aranžuotes chorui parengė kompozitorė Zita Bružaitė, bigbendui – Jievaras Jasinskis, vaizdo projekcijų autorius – Karolis Bratkauskas. Koncertui diriguos Artūras Dambrauskas, o hipių laikų emocija dalinsis aktorius Andrius Žiurauskas.

Organizatoriai kviečia kartu dainuoti laisvę, jaunystę ir trumpam pabūti poetiškais „gėlių vaikais“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Skaitytoja

Skaitytoja portretas
Esate "šlykštukai" komentatoriai, skaičiuojate svetimus pinigus, liejate apmaudą viešai ir tuo didžiuojatės...

kaka

kaka portretas
karinės oro pajegos gražiai atrodo .ka daryt reikia biški prisidurt prie algos

Autorius arba apsimeta,

Autorius arba apsimeta, portretas
arba sąmoningai klaidina apie hipius. Na taip, judėjimas buvo. Iš hipių tik ilgus plaukus pasiėmė. Negi nežinot, kad tikri hipiai Amerikoje buvo visada prieš kapitalizmą? Taigi, jokie čia ne hipiai. Dėl plaukų kirpimo: Pasiskaitykit Franko Zappos knygą (yra lietuvių kalba) kad štatuose dar 1966 metais juos policija gaudė, sodino į autobusus, vežė į policiją ir kirpdavo plaukus.... Taip kad, gal Zappa nors patikėsit... Jei jau paminklą jam sugebėjot pastatyt?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių