Lietuvių ir norvegų muzikų bendrystės šventė

21-ą kartą startuojantis kompozitorių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Edvardo Griego muzikos festivalis tapo neatsiejama Kauno muzikinio gyvenimo dalimi, be kurios neįsivaizduojamas nė vienas pavasaris.

Į trečią gyvavimo dešimtmetį įžengęs ir Lietuvos valstybingumo šimtmetį pasitinkantis festivalis – dar 1998 m. užsimezgusio nuoširdaus Hordalando grafystės ir Kauno miesto bendradarbiavimo vaisius. Kauno valstybinės filharmonijos organizuojamas XXI festivalis, dedikuotas 175-osioms E.Griego gimimo metinėms, išlaiko kūrybingo, glausto ir koncentruoto renginio, aprėpiančio keturis koncertus, amplua.

Iškilūs kūriniai

Pradedamajame festivalio koncerte skambės reprezentaciniai M.K.Čiurlionio ir E.Griego kūriniai, kuriuos atliks svečiai iš Norvegijos ir Kauno miesto simfoninis orkestras (vyriausiasis dirigentas Constantine'as Orbelianas (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas).

Koncertą pradės 1901 m. Varšuvoje sukurta M.K.Čiurlionio simfoninė poema "Miške", rašyta didiko Maurycy Zamoyski paskelbtam konkursui, kuriame pelnė pagiriamąjį atsiliepimą. Kūrinys dedikuotas kompozitoriui Eugeniuszui Morawskiui, o pirmą kartą atliktas 1912 m. Peterburge, minint M.K.Čiurlionio mirties metines.

Profesorius Vytautas Landsbergis kūrinį apibūdina taip: "Raiškos priemonės nesudėtingos, romantiškos, tradicinės, vartojamos santūriai ir skoningai. Simfoninė poema "Miške" patraukia nuoširdumu, tyru muzikos dvasingumu. Miško aidai kupini emocinio ir psichologinio išgyvenimo, Tėvynės ilgesio. Antra vertus, jausmo lyrikoje glūdi ir gilesnė ramybė, begalinio gamtos gyvenimo paslapčių pajautimas."

Norvegijos romantizmo genijų pristatys vienas žinomiausių jo kūrinių – koncertas fortepijonui a-moll. Tai vienintelis šio žanro kūrinys, kurį E.Griegui pavyko užbaigti. Koncerto idėja užgimė dar studijuojant Leipcige, išgirdus, kaip Clara Schumann atlieka Roberto Schumanno koncertą fortepijonui a-moll. Savąjį koncertą E.Griegas sukūrė atostogaudamas Danijoje, 1868 m. Po metų Kopenhagoje įvyko kūrinio premjera, solo partiją skambino pianistas Edmundas Neupertas. Išskirtiniai koncerto bruožai – norvegų tautinės muzikos intonacijos ir virtuoziška solo partija, savo galia ir nuotaikų gamos platumu pasiekianti orkestro skambesiui būdingą charakterį.

Solo fortepijono partiją atliks vienas ryškiausių Norvegijos pianistų Einaras Steen-Nøklebergas. Atlikėjas yra išleidęs daugiau nei 50 kompaktinių plokštelių. Labiausiai jis didžiuojasi "Naxos Records" išleista visų E.Griego kūrinių fortepijonui serija bei E.Griego koncertu a-moll, įamžintu kartu su Londono simfoniniu orkestru. Šią versiją BBC leidinys "Saturday Review" pripažino geriausiu koncerto a-moll įrašu. Apie tai tvirtina ir kritika: "Pianistas pranoksta sau pačiam keliamus reikalavimus. Jo grojimas tikslus ir aiškus, žėrintis, kai reikia spindesio, sukeliantis švelnumo ir šilumos pajautą, kurią E.Griegas išties užkodavo savo muzikos kloduose."

Abu kūrinius diriguos vienas festivalio bendraautorių, dirigentas, kompozitorius, menininkas ir literatas Espenas Selvikas.

"Vyšnių trio" žaidimai

Antrasis festivalio koncertas tradiciškai nuspalvintas džiazo dermėmis. Į originalią programą "Legendinė džiazo muzika" klausytojus pakvies "Vyšnių trio" pasivadinęs Vyšniauskų dinastijos ansamblis: saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir jo vaikai: trimitininkas Dominykas Vyšniauskas bei vokalistė Marija Vyšniauskaitė. Šeiminiam muzikantų sambūriui talkins vienas ryškiausių Lietuvos tradicinio džiazo pianistų Saulius Šiaučiulis ir gitaros virtuozas, Lietuvos bliuzo tėvu tituluojamas Vladimiras Kaplanas.

P.Vyšniauskas – iškilus ir savitas lietuviško džiazo kūrėjas, daugiausia titulų pelnęs Lietuvos saksofonininkas, įvertintas trimis dešimtimis mūsų šalies ir tarptautinių apdovanojimų. P.Vyšniauskas džiazo kritikų nuomone yra vienas iš pasaulyje ryškiausių soprano saksofonininkų ir lyginamas su Samu Riversu, Steve Lacy bei Evanu Parkeriu.

D.Vyšniauskas – universalus trimitininkas, jau dalyvavęs visuose Lietuvos džiazo festivaliuose, taip pat pasirodęs "North See Jazz" festivalyje Nyderlanduose, koncertavęs Šveicarijoje, Islandijoje, Turkijoje, Prancūzijoje, JAV ir Kanadoje. Po studijų LMTA mokėsi Leipcigo muzikos kolegijoje, Amsterdamo konservatorijoje ir Niujorko "Suny Purchase College". Prieš ketverius metus jis tapo tarptautinio džiazo konkurso Rusijoje laureatu, su Europos džiazo orkestru dalyvavo festivalyje Šiaurės Amerikoje.

Vyšnių muzika – tai ne klasika ir ne džiazas, tai ne pyktis ir ne ašaros, tai ne popmuzika ir ne folkloras, tai – Vyšnių muzikos dinastija.

M.Vyšniauskaitė – vokalistė, beveik nesimokiusi muzikos, tačiau muzikuojanti stulbinančiai lengvai. Baigusi mokyklą ji metus praleido Glazge, ten mokėsi muzikinio teatro dainavimo. Šiuo metu prestižiniame Škotijos universitete studijuojanti atlikėja teigia: "Pirmąkart, kai susirinkome groti, pamaniau, kad su tėčiu kalbėti per muziką man lengviau, atradau naują mūsų santykio posūkį. Kartais šeimoje pasijuntu kaip juoda avelė, nes mokausi ne muzikos, o anglų literatūros, bet bendrų sąskambių yra ir jie ypač išryškėja muzikuojant kartu."

"Vyšnių trio" gimė 2011 m., nors iš tiesų muzikinė Vyšniauskų dinastija siekia kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio orkestro aukso amžių Plungėje, kuriame muzikavo P.Vyšniausko senelis – profesionalus kornetininkas, visą gyvenimą paskyręs muzikai. Patys atlikėjai šmaikščiai pristato bendro muzikavimo idėją: "Vyšnių uogienė, šaldytos vyšnios, spirituotos vyšnios, vyšnių muzika? Taip, išgirsti, kaip skamba vyšnios – įmanoma. Vyšnių muzika – tai ne klasika ir ne džiazas, tai ne pyktis ir ne ašaros, tai ne popmuzika ir ne folkloras, tai – Vyšnių muzikos dinastija."

K.Uinsko rečitalis

Trečiajame koncerte festivalio klausytojus į solo rečitalį kviečia pianistas Kasparas Uinskas. Koncerte skambės nemirtingi Johanno Sebastiano Bacho kūriniai, viena gražiausių Ludwigo van Beethoveno sonatų ir romantiškas, žmogaus sielos gelmes pasiekiantis Johannesas Brahmsas.

Trimis B pažymėtas K.Uinsko koncertas – unikali galimybė susitikti su šiuo atlikėju.

Koncerto metu skambėsianti L.van Beethoveno "Patetinė" sonata sukurta 1799 m. Rašytojas Romainas Rollandas šį kūrinį apibūdino kaip itin teatrališką: "Sonata persunkta dramos elementų. Tai liudija ne tik išraiškos būdų ir stilistikos panašumas su kitais L.van Beethoveno sceniniais kūriniais, bet ir sąšaukos su tragedijos meistro Christopho Willibaldo von Glucko opera "Orfėjas", kurios arija ir duetas iš antrojo veiksmo primena audringą pirmojo "Patetinės" sonatos allegro judėjimą."

Kitas įspūdingas vakaro kūrinys – 1853 m. sukurta trečioji J.Brahmso sonata fortepijonui. Tai neįprastos apimties opusas, kurį sudaro penkios dalys. Kompozitorius čia meistriškai susieja laisvą romantizmo dvasią ir griežtą klasicistinę garsų architektūrą. Apie tai, kad J.Brahmsui buvo artima L.van Beethoveno stilistika, liudija atpažįstamas motyvas iš penktosios klasicizmo genijaus simfonijos. Grafienei Idai von Hohenthal dedikuotas kūrinys užbaigė trijų J.Brahmso sonatų ciklą ir tapo paskutiniuoju jo kūrinių, kurį kompozitorius pateikė įvertinti R.Schumannui.

Tautinės intonacijos

XXI kompozitorių M.K.Čiurlionio ir E.Griego muzikos festivalį užbaigs unikali koncertinė programa "Klasikos amžininkai", kurioje girdėsime muzikuojant Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą. Šio koncerto kompozicijų autoriai – lietuvių, latvių, norvegų ir rusų tautų atstovai, kūrę kone tuo pačiu metu, XIX ir XX a. sandūroje.

Lietuviškai kūrybąai atstovaus vargonininko, kompozitoriaus, pedagogo, choro dirigento, muzikologo ir kultūros veikėjo Juozo Žilevičiaus simfonija, laikoma pirmuoju lietuvišku šio žanro kūriniu. Tarpukario metais, po J.Žilevičiaus simfonijos antrosios dalies atlikimo spaudoje pasirodė toks vertinimas: "Kompozitorius tikro meistro plunksna naudojasi muzikinės technikos pasiekimais ir nesudėtinga harmonija apgaubia savo mintį, taikydamas vieną iš liaudies melodijų." Kai koncerte nuskambėjo visa J.Žilevičiaus Pirmoji simfonija f-moll, spauda ją įvertino kaip "lyrinio pobūdžio, turinčią savyje epinio ramumo". Tuomet autorių ribojo negausi orkestro sudėtis, tad šį kartą pirmoji lietuviška simfonija suskambės nauja versija, kompozitoriaus Arvydo Malcio pritaikyta visam simfoniniam orkestrui.

Latvių muzikai atstovaus kompozitoriaus, muzikologo, choro dirigento ir pianisto Emilio Darzinio vienintelis išlikęs simfoninis kūrinys – "Melancholiškas valsas". Šis kūrėjas XIX–XX a. sandūroje studijavo kompoziciją Sankt Peterburgo konservatorijoje pas legendinį Nikolajų Rimskį-Korsakovą, vėliau gyveno Rygoje, dėstytojavo ir vadovavo chorams. Klausytojus neabejotinai pradžiugins garsioji E.Griego siuita "Peras Giuntas". Tai kamerinis-simfoninis muzikos kūrinys, specialiai sukurtas to paties pavadinimo Henriko Ibseno pjesei, kurios premjera įvyko 1876 m. Osle. Vienas etaloninių šio žanro kūrinių – pirmasis Piotro Čaikovskio koncertas fortepijonui ir orkestrui buvo sukurtas 1875 m. Kompozitorius norėjo, kad koncerto premjeroje grotų Nikolajus Rubinšteinas, bet šis skeptiškai pažvelgė į jam pateiktą partitūrą, pareikšdamas, kad koncertas "niekam tikęs". Įsižeidęs kompozitorius perdavė rankraštį Hansui von Bülowui, kuris su entuziazmu ėmėsi studijuoti partitūrą. Taip prasidėjo šio koncerto triumfo žygis per viso pasaulio scenas. Dar tais pačiais metais N.Rubinšteinas pakeitė savo nuomonę apie koncertą, pats dirigavo jo atlikimui, o vėliau ne kartą su pasisekimu atliko solo partiją. Šiuo metu scenose dažniausiai skamba trečioji koncerto redakcija, pianisto Aleksandro Ziloti publikuota jau po kompozitoriaus mirties.

Solo partiją atliks jaunasis pianistas iš Latvijos Karlis Bukovskis. Rygos E.Darzinio muzikos mokyklos aštuntokas šiuo metu studijuoja fortepijoną ir kompoziciją, aktyviai koncertuoja mokyklos ir miesto renginiuose. Pianistas grojo solo su Uzbekistano ir Pskovo simfoniniais orkestrais, laimėjo pirmąsias premijas tarptautiniuose "Young Virtuoso" ir "Viva la musica" konkursuose, o antrąsias vietas pelnė Tbilisio mieste vykusiame tarptautiniame jaunųjų pianistų konkurse ir Latvijoje surengtuose "Skaņuraksti Ādažos" bei Alfredo Kalninio konkursuose.

Baigiamajam festivalio koncertui diriguos Modestas Barkauskas – vienas perspektyviausių lietuvių jaunosios kartos dirigentų. Gilindamas žinias jis dalyvavo įvairiuose meistriškumo kursuose, tobulinosi pas žymius dirigentus Bobą Chilcottą, Sylvainą Cambrelingą ir kt., dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose projektuose, parengė koncertų su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Kauno miesto simfoniniu, Klaipėdos muzikinio teatro, Klaipėdos kameriniu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoniniu ir kitais orkestrais. Prieš aštuonerius metus dirigentas debiutavo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, prieš penkerius – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių