Kiek kitokia šventė

Kiekvienais metais lėlių teatras pristato specialų kalėdinį spektaklį. Beveik per 60 teatro gyvavimo metų buvo pristatyta skirtingų didžiosioms metų šventėms paminėti skirtų spektaklių, džiuginančių mažąjį žiūrovą šventiniu laikotarpiu. Šiemet spektaklis žada būti kiek kitoks nei įprasta.

"Dažniausiai šventiniai spektakliai būna labiau pramoginiai, kai tiesiog yra Kalėdų Senelio žaidimas, spalvoti personažai, daug daug sniego, įvairiausi pokštai, žaidimai ir pan. Spektaklis "Kalėdų saulė" išskirtinis tuo, kad jis, be viso to, yra dar ir pažintinis, – sakė spektaklio režisierius Andrius Žiurauskas. –  Mes visi laukiame Kalėdų, bet laukiame tik dėl to malonumo kartu susiburti pas senelius ar tėvus, kartu pavalgyti Kūčių vakarienę, kartu susirinkti Kalėdų rytą, gauti dovanų, bet labai retas kuris susimąsto, kodėl taip yra, ką mes čia darome ir kodėl mes tai švenčiame."

Anot režisieriaus, esama žmonių, kurie vaikšto į bažnyčią, meldžiasi ir tai esą labai gražu, bet net ir šios tradicijos, jo teigimu, dažnai būna paviršutiniškos. "Retas žmogus Lietuvoje, o ir visame pasaulyje, tiesiog prisimena, kas tai yra Kalėdos. Kad tai, visų pirma, yra saulės atgimimo šventė. Ir kad šią šventę šventė egiptiečiai, graikai, vėliau ją perėmė ir žydai, krikščionys, mes švenčiame tą pačią tradiciją – saulės sugrįžimo šventę. Apie tą Kalėdų saulės stebuklą ir pasakojame spektaklyje", – sakė jis.

Svarbiausias simbolis

Spektaklyje Kalėdų stebuklai skleisis per pagrindinių veikėjų – močiutės ir dviejų vaikų, kartu besiruošiančių Kūčių vakarui, istoriją, kai vaikai, puošdami eglutę, staiga supranta, kad nėra pagrindinio žaislo – Kalėdų saulės, kitaip tariant, žvaigždės.

Režisieriui atmintin įstrigusi mintis, kai jo pažįstami dalijosi įspūdžiais apie šalies miestų eglutes ir pasakė, kad Vilniaus eglutė yra labai graži, bet neturinti Kalėdų žvaigždės – pagrindinio dalyko, kuris turėtų būti ant eglutės.

"Mes spektaklyje norime priminti, kad ši žvaigždė yra pats svarbiausias simbolis, kurio nevalia pamiršti. Kad mes nepamirštume, kas tai yra, kad tai yra šviesos sugrįžimas. Bet tai darome tikrai ne didaktiškai, o smagiai, linksmai ir žaismingai, – sakė A.Žiurauskas. – Kompozitorius Raimundas Martinkėnas praleido daug laiko studijuodamas tautinę muziką, parašė šiuolaikinę muziką, remdamasis tų laikų folkloru. Ir man pačiam tai yra labai įdomu. Mes scenoje labai dažnai kariaujame su tais, kurie sako: "Na, kodėl jūs kalbate apie pagoniškus dalykus?" Mes atsakome, kad tai nėra pagoniška, kiekvienas krikščionis, kuris nežino, kaip atsirado Jėzaus legenda ir kad tai yra lygiai kaip saulės šventė, į viską žiūri per siaurai..."

Anot spektaklio kūrėjų žodį "pasaulis" reikėtų šifruoti kaip viską, kas gyvena po saule. "Mūsų klimato zonoje viskas, kas po saule, yra gyvas pasaulis, nes ji yra svarbiausias gyvybės garantas – nuo jos priklauso derlius, gausa, gerovė. Latviai, linkėdami ilgo gyvenimo, sako: "Linkiu saulės amžiaus." Po saule yra gyvenimas, o už saulės arba be saulės – mirtis. Kalėdos mums visiems grąžina saulę ir gyvenimą. Tai svarbiausia mintis, kurią norėjau šiuo kūriniu pasakyti vaikams ir priminti suaugusiesiems, dažnai nežinantiems, ką pasakyti apie svarbiausias šventes", – sakė spektaklio siužeto autorė Erika Drungytė.

Nauja istorija

Neradę eglutei papuošti reikalingos žvaigždės, vaikai su močiute pradeda diskutuoti, kas apskritai yra Kalėdos, ir ši jiems papasakoja, kad kiekvienais metais Tamsa bando pagrobti Saulę, bet atsiranda stebuklingas personažas – Elnias Devyniaragis ir ant savo šviečiančių ugninių ragų parneša saulę atgal, nes be saulės pasaulis neegzistuotų. Šios Kūčių vakarienės metu paaiškėja, kad močiutė nėra paprasta – ji saulės sergėtoja ir tas eglutės žaisliukas nebuvo vien tik žaisliukas, o tikra saulė.

Tuomet atklysta elnias ir kartu su vaikais iškeliauja susigrąžinti saulės. Pasirodo, saulę pavogė Bobaušis su Slogučiu, kad jie ją gabena pas Tamsą. O vaikams Saulę susigrąžinti padeda pati gamta.

Anot A.Žiurausko, lėlių spektaklyje nebus itin daug, kadangi daugumą personažų įkūnys ne lėlės, o kaukės, kurios padės aktoriams scenoje būti mobilesniems ir greitesniems.

"Spektaklyje veiks juokingas personažas Bobaušis. Tegul tėvai vaikams padeda įsiklausyti, kas tai yra baubas ar bobaušis. Kas galbūt slepiasi po tavo lova ir yra tavo nosyje... Turime Slogutį – tą, kuris atspindi situaciją, kai vaikas liūdi. Tai personažai, kurie dažnai ateina į mūsų namus, kurie kaip tik ir yra tie saulės pagrobėjai, nes ji juos erzina ir ją neša pagrindinei pabaisai, kuri negali pakęsti šviesos, – karalienei Tamsai."

Skirta ir suaugusiesiems

Spektaklio kūrėjai neabejoja, kad "Kalėdų saulė" turėsianti patikti ne tik vaikučiams, bet ir juos atlydėsiantiems suaugusiems žiūrovams. Šventė skiriama nuo pačių mažiausiųjų, kuriems bus smagu pamatyti katinuko žaidimus ar paukščiukų čiulbėjimą, iki vyresniųjų, kurie sako, kad su lego nebežais, nes jis skirtas vaikams. Spektaklyje keliami klausimai turėtų būti aktualūs ir tėveliams.

"Pabandykime užduoti sau klausimą, kas yra Kalėdos? Ką reiškia Jėzaus gimimas? Kodėl jis toks svarbus? Kodėl ta data, o ne kita? Ar kas pasidomėjo paprasčiausiu dalyku, kodėl mes Naujuosius skaičiuojame nuo sausio pirmos dienos? Aiškių atsakymų spektaklyje nebus. Žiūrovai turėtų išeiti apie tai galvodami. Vaikas tėveliams pasakys, kad nesueina galai, ir turbūt labai daug suaugusiųjų pasakys, kad ir jie apie tai nesusimąstė. Labai norėčiau, kad spektaklis skatintų diskusijas, nors tai ir nėra pirminis tikslas, nes svarbiausia – šventė, bet tegu tai būna šiek tiek įdomiau", – sako A.Žiurauskas.

"Labai smagu, kada Lėlių teatras turi savo tradiciją dovanoti tradicinę šventę savo žiūrovams, ir jie nenustemba arba nustemba gražiąja prasme: "O, šįmet dar ir šiek tiek kitaip!" Galiu garantuoti, kad, kaip ir kiekvienais metais, mes įgyvendinsime mūsų pagrindinę užduotį – padovanoti žiūrovui šventę. Šį laikotarpį visi privalo gyventi šventės nuojauta, laukimu, žmonės pas mus į teatrą ateina pajusti tą šventę ir  žino, kad jų laukia reginys", – puikių akimirkų pažadėjo režisierius.

Anot E.Drungytės, lietuviai kalendorinėse šventėse yra išlaikę daugybę senovinių papročių, bet dažnai nežino jų reikšmės ir prasmės. "Gal po spektaklio kažkas norės daugiau sužinoti apie elnią devyniaragį, dangaus kalvį, bites ir saulę, apie namų dvaselę Slogutį ar Bobaušį. Gal susimąstys apie tamsos ir šviesos kovą. Apie tos kovos prasmę. Apie tikrąją Kalėdų prasmę... Visiems: ir mažiems, ir dideliems linkiu labiau mylėti artimą savo ir viską, kas yra sava. Ir jei nors vienam Kalvis pasirodys esąs tas pats Kalėdų Senelis, tik daug artimesnis ir išmintingesnis, įvyks mažas stebuklėlis", – šventiniais linkėjimais dalijosi rašytoja.

Tarptautinis sveikinimas

Kalbant apie spektaklį "Kalėdų saulė" įdomu dar ir tai, kad Kauno lėlių teatras bendradarbiauja su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir šio spektaklio pagrindu ruošia dovaną – dešimties minučių vaizdo sveikinimą, kuris bus skiriamas užsienyje gyvenantiems mažiesiems lietuvaičiams.

Teatras išsiuntė kreipimąsi pasaulio šalims ir jau į laišką su pageidavimu gauti šį sveikinimą atsiliepė bendruomenės iš Ukrainos, Italijos, Rusijos, Anglijos, Baltarusijos, Airijos, Lenkijos, JAV.