Kodėl net ir neįkainojamos vertybės turi savo kainą?

Mecenavimo istorija

Kultūros ir bendrojo gėrio rėmimas siekia Antikos laikus, o žodis "mecenatas" kildinamas iš garsiojo senovės Romos kultūros ir meno rėmėjo Gajaus Cilnijaus Mecenato (Gaius Cilnius Maecenas) pavardės. Mecenatai kultūrai reikalingi ir šiandien – jie prisideda prie bendrojo gėrio kūrimo tada, kai nei valstybei, nei rinkai to padaryti nepavyksta.

Iki XX a. pradžios mecenavimas Europoje buvo siejamas išskirtinai tik su elito atstovais, tačiau dabar mecenavimu gali užsiimti ne tik turtingi žmonės, teikiantys paramą kultūros įstaigoms, bet ir pilietiški visuomenės nariai, savo iniciatyva turtinantys muziejų fondus. Jau penkiolika metų Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra plečia savo mažųjų mecenatų ratą. Jų dėka muziejaus fondai pasipildė daugiau nei 2 tūkst. eksponatų, o muziejininkai išgirdo daug vertingų autentiškų istorijų. Muziejui dovanoti eksponatai labai skirtingi, tad skiriasi ir jų vertė. Šia paroda siekiame edukuoti lankytojus ir paaiškinti kai kuriuos muziejinės virtuvės ypatumus.

Dažnas į muziejų su dovanomis žengia nedrąsiai, nes baiminasi, kad atnešti daiktai muziejininkų nesudomins ir bus pavadinti bevertėmis senienomis. Dažnam lankytojui kirba klausimas, kaip muziejuje yra įvertinami eksponatai ir ar yra apskaičiuota vertė tokių reliktų, kurie išdidžiai pristatomi kaip neįkainojamos vertės. Reikia pripažinti, kad net ir pasaulinės reikšmės neįkainojamais laikomi eksponatai turi savo kainą.

Pagal galiojančią tvarką, kiekvienam muziejaus eksponatui suteikiamas inventorinis numeris, pridedamas detalus aprašymas ir įvertinimas finansine išraiška. Atskiros eksponatų grupės – etnografiniai, raštijos, numizmatikos, taikomosios dailės ir fotografijos – turi jiems pritaikytus ir muziejaus patvirtintus specialiuosius vertinimo kriterijus.

Vertinimo kriterijai

Taikomosios dailės eksponatai, kurie apima labai platų spektrą dirbinių – dizainą, audinius, baldus, drabužius, indus, papuošalus ir įvairias interjero puošmenas – vertinami pagal keletą kriterijų: retumą, autorystę, autentiškumą, istoriškumą, memorialumą, lituanistinę reikšmę, medžiagiškumą  ir meniškumą.

Savaime suprantama, kad kuo senesnis daiktas, tuo vertingesnis. Retumo kriterijus liepia įvertinti, ar tos rūšies eksponatų yra gana daug, ar jų kiekis ribotas, o gal tai unikalus ir retas pasauliniu ar nacionaliniu lygmeniu dirbinys. Taikomosios dailės eksponatams itin svarbu medžiagiškumas, kuris neretai ir nulemia jų vertę, ypač jeigu jie pagaminti iš tauriųjų metalų ar kitų brangių medžiagų, naudojant sudėtingas technologijas.

Didesnės vertės eksponatais yra laikomi unikalūs ir reti, pasaulinės ar nacionalinės reikšmės autoriaus sukurti kūriniai, susiję su pasaulinio ar nacionalinio lygmens įvykiais ar asmenybėmis. Mažesnė eksponato vertė, jei jo autorius nežinomas arba vietinės reikšmės mėgėjas, o pats eksponatas susijęs tik su vietinės reikšmės įvykiais ir asmenimis bei tokių pačių ar panašių daiktų yra išlikę daug.

Dar vienas svarbus kriterijus yra eksponato būklė: jeigu jis muziejui atitenka puikiai išlaikytas – jo vertė aukštesnė, o jeigu yra apgadintas, reikalauja restauracijos – žemesnė.

Svarbią eksponato vertės dalį sudaro jo unikali istorija, kurią muziejininkai stengiasi sužinoti iš eksponatą perdavusio ar padovanojusios žmogaus. Juk būtent jis geriausiai žino, kam daiktas priklausė, kada buvo įsigytas, naudotas, kuo yra įdomus ar svarbus. Džiaugiamės, kad nemažą dalį Istorinei Prezidentūrai Kaune dovanotų eksponatų lydi istorijos apie jų kilmę, paskirtį ir reikšmę.

Iliustratyvus palyginimas

Kaip praktiškai įvertinti matomus eksponatus? Pateksime du dovanotus eksponatus, o skaitytojai, remdamiesi aukščiau pateiktais kriterijais, manome, nesunkiai nustatys, kuris iš dviejų eksponatų muziejuje yra įvertintas brangiau.

Prezidento Aleksandro Stulginskio šeimos termometras-barometras. Lietuva, XX a. 4-asis dešimtmetis. Medinis rėmas, puoštas išpjaustytu ir išraižytu augaliniu ornamentu. Termometras su Reomiūro ir Celsijaus skalėmis. Barometro skalėje nurodytas orų tipas ir dvi skalės – gyvsidabrio centimetrų (cmHg) ir colių (inHg). Iš kitos pusės termometras ir barometras pridengti metalinėmis plokštelėmis. Matmenys – 47 x 17,3 cm. (Adelaidės lietuvių bendruomenės dovana)

Kauniečių Vlado ir Kazimieros Litvinų šeimos kambarinis termometras su Reomiūro ir Celsijaus skale. Lietuva, XX a. 4-asis dešimtmetis. Medinis rėmas. Matmenys – 15 x 4 cm. (L.Raudienės dovana)

Kas? Paroda "Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos".

Kur? Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.

Kada? Veikia iki 2021 m. liepos 6 d.