Kodėl Kaunas tapo romantizmo genijaus lobynu?

Nerašytas testamentas

1911 m. balandžio 10 d., netikėtai mirus M.K.Čiurlioniui, Lietuvoje vis garsiau sklido pagyrimo balsai, atsirado poreikis jo kūrybą analizuoti, giliau suprasti, kaupti ir saugoti. Praėjus tik trims savaitėms po menininko mirties, Lietuvių dailės draugija surengė jo darbų pomirtinę parodą, iš artimųjų ir pažįstamų rinko kūrinius vienon vieton tikėdamasi, kad ateityje juos įsigis valstybė.

Specialiai kūriniams globoti 1913 m. gruodžio 31 d. prie Lietuvių dailės draugijos (LDD) buvo įsteigta "Čiurlionies kuopa", planavusi įgyvendinti dr. Jono Basanavičiaus, M.K.Čiurlionio, kitų meno ir kultūros veikėjų idėją – įkurti Tautos namus, kuriuose būtų biblioteka, koncertų salė, paveikslų galerija. Pastarosios pagrindas, pagal M.K.Čiurlionio svajas, būtų jo kūrybinis palikimas.

Seife paslėpti paveikslai prisiminti tik 1946 m. per Nemuno potvynį, kai ciklas "Zodiakas" jau mirko vandenyje.

Ši idėja nebuvo įgyvendinta, tačiau iki Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje, LDD patalpose, veikė nuolatinė šio autoriaus kūrinių ekspozicija, sudaryta iš tapybos ir grafikos darbų bei piešinių, buvo išleisti kūrybos katalogai lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Kuopos taryba kartu su draugijos valdybos atstovais su menininko našle Sofija Kymantaite-Čiurlioniene sudarė sutartį, pagal kurią draugija turėjo perimti iš jos visą vyro kūrybinį palikimą, pasižadėdama jį išpirkti.

Išsaugota per karą

Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas nebeleido įgyvendinti sutarties, plėsti ekspozicijos ir aplink ją kurti Lietuvių tautos namų, toliau tyrinėti M.K.Čiurlionio kūrybos.

Angelėliai (Rojus).

Vokiečiams bombarduojant Vilnių, iškilo M.K.Čiurlionio paveikslų sunaikinimo pavojus, todėl visi kūriniai buvo evakuoti į Maskvą ir karo metu iš pradžių saugoti Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokyklos patalpose, o 1916 m. perkelti į žinomo lietuvių poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio butą.

M.K.Čiurlionio sesuo Valerija Čiurlionytė-Karužienė apie šį į vykį savo atsiminimuose rašė: "Paveikslų iškabinimas p. J.Baltrušaičio bute buvo tikra šventė. Su manim drauge dirbo ir p.p. Baltrušaičiai, kol butą pavertėme tikru muziejumi." Šiame bute M.K.Čiurlionio paveikslai buvo saugomi iki 1920 m. Lietuvos vyriausybei pasirašius sutartį su bolševikų Rusija, didžiulėmis tautiečių, ypač V.Čiurlionytės-Karužienės, pastangomis kūriniai sugrąžinti į laikinąją sostinę Kauną.

Profesionalų rankose

Lietuvos Steigiamasis Seimas 1921 m. gruodžio 14 d. žengė istorinį žingsnį menininko palikimo išsaugojimo klausimu. Jis priėmė "Čiurlionies galerijos įstatymą", teisiškai pagrindžiantį Čiurlionio ir kitų Lietuvos autorių darbų apsaugą. Remdamasi šiuo įstatymu, Švietimo ministerija 1922 m. nupirko beveik visus S.Kymantaitės-Čiurlionienės turėtus vyro paveikslus, iš viso 193 kūrinius.

Pastačius laikinąją M.K.Čiurlionio galeriją Kaune, ant Pelėdų kalno, šio menininko kūrinių jubiliejinė paroda buvo atidaryta 1925 m. rugsėjo  24–29 d., o nuolatinė ekspozicija – gruodžio 13 d. Daugumai žinomų M.K.Čiurlionio kūrinių patekus į profesionalų muziejininkų globą, pradėta rūpintis jų konservavimu, restauravimu, saugiu eksponavimu, parodų katalogų sudarymu ir išleidimu. Šiai įstaigai patikėtas ne tik M.K.Čiurlionio kūrinių palikimas, bet ir kitų kūrėjų paveldas, taip pat lietuvių tautodailė.

Laikinosios galerijos salės tapo per ankštos sparčiai besiplečiančiai kolekcijai. Pasak situaciją taikliai įvertinusio Vytauto Kairiūkščio, "perkrauta eksponatais galerija iš meno įstaigos virto meno eksponatų sandėliu, kuriame tokiomis sąlygomis joks muziejinis darbas nėra įmanomas". Kai 1936 m. buvo pastatytas didelis, modernus, erdvus Vytauto Didžiojo karo ir kultūros muziejų pastatas, į Kultūros muziejų buvo perkelta ir M.K.Čiurlionio galerija. Čia buvo eksponuojamas beveik visas dailininko kūrybinis palikimas. Atrodė, kad sudarytos palankios sąlygos paveikslams saugoti, visuomenei su jais susipažinti, tyrinėti, publikuoti, leisti knygas, skaityti paskaitas. Tačiau šis laikotarpis pasirodė itin trumpas.

Ideologijų taikiklyje

Antrasis pasaulinis karas vėl sujaukė jau nusistovėjusią tvarką. 1942 m. dalis M.K.Čiurlionio paveikslų buvo paslėpta Lietuvos banko seife. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, M.K.Čiurlionio palikimui iškilo išlikimo pavojus. Nors 1944 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejui buvo suteiktas Valstybinio M.K.Čiurlionio muziejaus vardas, didesnio dėmesio M.K.Čiurlionio kūryba nesusilaukė.

Sonata Nr. 7 (Piramidžių sonata. Andante).

Seife paslėpti paveikslai prisiminti tik 1946 m. per Nemuno potvynį, kai ciklas "Zodiakas" jau mirko vandenyje, o apie 1950 m. prasidėjo atviras M.K.Čiurlionio kūrybos puolimas – naujajai santvarkai toks kūrėjas buvo nepriimtinas, jis dažnai vadintas formalistu, dekadentu, o jo kūryba "antiliaudiška ir griežtai priešinga tarybinės dailės principams".

Tik septintojo dešimtmečio pradžioje padėtis pamažu pradėjo keistis ir M.K.Čiurlionio kūryba Lietuvos inteligentijos pastangomis buvo reabilituota.

Seserų Valerijos ir Jadvygos Čiurlionyčių dėka 1963 m. menininko šeimos nameliuose Druskininkuose įsteigtas memorialinis muziejus. Po dvejų metų, švenčiant M.K.Čiurlionio 90-ąsias gimimo metines, Kaune, muziejaus centriniuose rūmuose, surengta didžiulė jo tapybos ir grafikos darbų paroda. Nuo 1969 m. gruodžio 30 d. Čiurlionio kūrybinis palikimas saugomas ir eksponuojamas specialiame minėto muziejaus priestate – galerijoje, suprojektuotame architekto Felikso Vito.

1975 m. M.K.Čiurlionio šimtmetis buvo paminėtas daugybe jubiliejinių renginių. Eilės žmonių valandų valandas stovėjo prie bilietų, kad patektų į jubiliejinę M.K.Čiurlionio kūrinių parodą Maskvos Tretjakovo galerijoje, o Kaune srautai žmonių plūdo į M.K.Čiurlionio galeriją. Paradoksas, bet Sovietų Sąjungoje, kur etalonas buvo realistinis menas, ši filosofinė, visiškai netikroviška svajonių tapyba pasidarė populiari, gerbtina, mėgstama, vertinama.

M.K.Čiurlionio miestas

1991 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, M.K.Čiurlionio kūryba pagaliau tapo laisvai prieinama ir užsienio svečiams, besidomintiems šiuo menininku, bet sovietų laikais negavusiems vizos į Kauną, ir niekuomet apie jį negirdėjusiems, tad maloniai nustebusiems. Užsimezgė pirmieji sėkmingi kontaktai su menotyrininkais, didžiųjų užsienio muziejų parodų kuratoriais, M.K.Čiurlionio paveikslus pradėta kviesti į pasaulines parodas, kuriose dalyvaujama iki šiol, galutinai pripažinta teisė jiems būti įtrauktiems į visuotinės dailės istorijos vadovėlius.

Pilies pasaka.

2003 m. liepos 1 d. lankytojams duris atvėrė pagal architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės projektą atnaujinta 1969 m. pastatyta M.K.Čiurlionio dailės galerija. Ji buvo suremontuota ir iš dalies rekonstruota laikantis naujausių rekomendacijų. Moderni fondų įranga ir kondicionavimo sistema sudaro palankų mikroklimatą trapiems M.K.Čiurlionio kūriniams: paveikslams, grafikos kūriniams, daugybei eskizų, muzikos rankraščių ir laiškų.

Nuolatinėje ekspozicijoje, atspindinčioje visą dailininko kūrybos ir idėjų raidą, nuolat eksponuojami 113/117 paveikslai. Nauji antirefleksiniai stiklai apsaugo nuo infraraudonųjų spindulių ir leidžia pamatyti visas tapybos subtilybes.

Puikios akustikos muzikos salėje galima išgirsti didžiojo menininko muzikos kūrinių įrašus ar gyvą atlikėjų muzikavimą, pamatyti didžiausio formato M.K.Čiurlionio kūrinį – "Rūtos" draugijos scenos uždangą. Atsiradusioje naujoje erdvėje įrengta ekspozicija "M.K.Čiurlionio gyvenimas, aplinka, kūryba". Čia lankytojas ras M.K.Čiurlionio grafikos darbų, piešinių, muzikos rankraščių, draugams ir artimiesiems rašytų bei pieštų laiškų, atvirlaiškių, Anapoje darytų fotografijų kopijų. Išsamesnėms M.K.Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos studijoms veikia Informacijos centras, kuriame galima pavartyti visų parodų, kuriose dalyvavo M.K.Čiurlionio kūriniai, katalogus, studijuoti įvairiomis kalbomis literatūrą apie menininką, jo epochą ir amžininkus, rasti surinktus periodinių leidinių straipsnius.

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus Kaune tapo vienintele vieta, kurioje sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato, visuomenės veikėjo kūrybinis palikimas. Dalis palikimo saugoma S.Kymantaitės-Čiurlionienės memorialiniame bute Kaune, po du M.K.Čiurlionio kūrinius saugo Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Varšuvos nacionalinis muziejus ir Rusų muziejus Sankt Peterburge, privatūs asmenys.