Kauno žydų bendruomenė kartu su VŠĮ „Menopolis“ ir Kauno miesto muziejumi Miko ir Kipro Petrauskų namuose surengė koncertą „Nuo M. K. Čiurlionio iki šių dienų“, kuriame Lietuvos muzikos istorija atsiskleidė per skirtingų laikotarpių kompozitorių kūrybą. Renginys dedikuotas K. Griniaus 160-osioms gimimo metinėms.
„Prezidentas buvo tikrai labai iškili asmenybė. Jis kartu su bendražygiais buvo parašęs memorandumą prieš žydų žudynes. Šis memorandumas paskatino kitus gelbėti žydus karo metais. Be to, jis – Pasaulio tautų teisuolis, o Jeruzalė bet kam tokio titulo neduoda, nes žygdarbiai turi būti paliudyti liudininkų. Taip pat K. Griniui yra suteiktas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius. Kitąmet planuojama atidengti ir K. Griniui skirtą atminimo lentą Aukštaičių gatvėje, kurioje jis gyveno. Už žydų gelbėjimą yra įvertinta ir prezidento žmona“, – apie tarpukario prezidento K. Griniaus nuopelnus ir kodėl svarbu jį pagerbti kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
Renginio organizatoriai neabejoja, kad muzika yra viena geriausių istorijos metraštininkių. Knygose galima rasti faktų, o muzikoje – išgirsti tai, ką tuo metu žmogus jautė. Koncerto programa kvietė išgirsti, kaip, nepaisant istorinių audrų, Lietuvos muzika ne tik išliko, bet ir augo, keitėsi ir įgavo pasaulinį skambesį.
Ypatingas dėmesys koncerte buvo skirtas daugiakultūriam Lietuvos veidui, kurio raida neatsiejama nuo litvakų kūrybos. Klausytojai išgirdo, kaip tradicinis lietuviškas skambesys susipina su ekspresyvia Lietuvos žydų muzikine tradicija. Renginio nuotaiką kūrė vokalistė Ramunė Buikaitė, kuri yra tarptautinių konkursų laureatė, koncertavusi daugelyje Europos miestų, ir jos sesė smuikininkė Saulė Buikaitė, kuri taip pat ne kartą pasirodė tarptautinėse scenose. Be to, ji apdovanota Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka už Lietuvos vardo garsinimą. Fortepijonu akompanavo Rasa Vaičiulytė.
(be temos)