- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„COVID-19 pandemija, agresyvėjantys totalitariniai režimai, skurdo ir nevilties iššaukta globali emigracija verčia stabtelti ir susimąstyti apie vertybes. Manau, kiekvienam žmogui viena didžiausių vertybių yra Laisvė. Turime dar ir dar kartą kalbėti apie Laisvę, mokytis Laisvės, saugoti Laisvę, džiaugtis Laisve“, – taip Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų metu kalbėjo legendinės grupės „Antis“ lyderis, rašytojas ir architektas Algirdas Kaušpėdas.
Išmanus laisvės naudojimas
Jau 22 metus VDU rengiami Lietuvių kalbos ir kultūros kursai. Kelerius metus kursai organizuojami Kaune ir Vilniuje, gyvai ir nuotoliniu būdu. Šiemet sausio mėnesį kursai vyks nuotoliniu būdu, juose dalyvaus daugiau nei 70 užsieniečių iš trylikos pasaulio šalių. Per kursus studentai mokosi ne tik lietuvių kalbos, bet ir susipažįsta su mūsų šalies istorija, kultūra, papročiais.
„Užsieniečius norime supažindinti su Lietuvai svarbiomis asmenybėmis, kursų metu norime kalbėti apie Lietuvos istoriją, laisvę, partizanus, valstybės simbolius. Tad Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų atidaryme A. Kaušpėdas skaitė pranešimą „Kam reikalinga laisvė?“, kalbėjo apie savo darbus ir Lietuvą. A. Kaušpėdas – iškili asmenybė, įkvėpusi ir įkvepianti darbams ir minčiai, skatinanti mus kritiškai ir su subtiliu grotesku gyventi laisvoje Lietuvoje“, – sako kursų organizatorė, VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.
Kursuose dalyvauja Baltarusijos, Ukrainos, Sakartvelo, Azerbaidžano ir kitų šalių studentai, kuriems svarbi ir aktuali laisvės tema. Paskaitos metu A. Kaušpėdas teigė, kad laisvė yra tarsi galinga stichija, ugnis. Rašytojas kalbėjo apie atsakomybę, laisvės patirtį. Pasak A. Kaušpėdo, mokyklose, šeimose ir universitetuose svarbu ugdyti naudojimosi laisve išmanymą – tobulėti, mokytis, integruotis, bendradarbiauti.
Ar šoksite nuo kelių šimtų metrų tramplyno slidėmis, jei nekontroliuojate šuolio pasekmių? Tikrai nešoksite ir aš nešoksiu.
„Atsakomybė – tai sąmoningas veikimas, išmanus laisvės naudojimas, tai lyderystė. Ar šoksite nuo kelių šimtų metrų tramplyno slidėmis, jei nekontroliuojate šuolio pasekmių? Tikrai nešoksite ir aš nešoksiu. Taip yra ir su laisve. Turime būti pasiruošę atsakyti už savo laisvę – žinoti, kaip grąžinsim laisvės kreditą. Dar daugiau – karti neatsakingo naudojimosi laisve patirtis gali sukelti laisvės baimę. Tada žmogus pradeda nepasitikėti savo laisvu pasirinkimu, ieško autoritetų, kontrolės, vadų – atiduoda savo laisvę į kitų rankas, atsisako lyderystės siekio ir pamažu tampa vergu arba zombiu“, – sako A. Kaušpėdas.
Algirdas Kaušpėdas ir Vilma Leonavičienė. / VDU nuotr.
Studijos nesustojo net ir pandemijos metu
Pandemijos metu pradėti organizuoti Lietuvių kalbos ir kultūros kursai įrodė, jog norint įgyti žinių laiko juosta nesvarbi, net už kelių tūkstančių kilometrų studentai gali užmegzti saitus su Lietuva.
„Džiaugiamės, jog studentų skaičius auga, geografija plečiasi. Šiemet nemažai studentų turime iš tolimųjų pasaulio šalių: Indonezijos, Brazilijos, Argentinos, Japonijos. Aš tokius studentus, kurie neturi jokių sąsajų su mūsų šalimi, vadinu ieškotojais. Po kursų nemažai šių studentų suserga Lietuva, čia sugrįžta, o savo šalyse garsina ir mūsų šalį, ir jos kalbą. Šiuos žmones aš vadinu stipriausiais ambasadoriais ir labai didžiuojuosi. Suprantu tuos, kurie turi lietuviškų šaknų ar mokslinį interesą, bet šie užsikrėtėliai – ypatingi“, – teigia V. Leonavičienė.
Kursų istorija liudija, jog nemažai tokių studentų nusprendžia studijuoti Lietuvoje, kiti apsigyvena keleriems metams, įkuria verslą ar net išverčia lietuvių autorių knygas į savo šalies kalbą.
„Pavyzdžiui, mūsų ilgametė kursų dalyvė Aya Kimura išvertė ne vieną lietuvių knygą, neseniai dalyvavo Europos literatūros festivalyje Tokijuje, kur kalbėjo apie lietuvių literatūros vertimą į japonų kalbą. Reikia pasidžiaugti, jog tokioms šalims kaip Japonijai, Indonezijai esame jau pamažu atpažįstami ir galime išvysti lietuviškų ženklų“, – sako kursų vadovė V. Leonavičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune vainikuotas „Poezijos pavasario“ laureatas3
Penktadienį Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje, vainikuotas 2023-iųjų „Poezijos pavasario“ / Maironio premijos laureatas poetas, dramaturgas, vertėjas, Julius Keleras. ...
-
Cirko režisierius R. Magro apie aitvarų magiją Zapyškyje: viskas prasidėjo nuo lietuvių mitologijos
Šiomis dienomis peizažas šalia senosios gotikinės Zapyškio bažnyčios ėmė radikaliai keistis – pievoje atsirado aštuonių metrų aukščio trapecija, pradėjo ryškėti apvalios cirko aikštės kontūrai...
-
Parodoje Kaune – iš lėto ryškėjantis amžinybės vaizdas
Svarbiausi įvykiai gyvenime įvyksta netikėtai. Neįmanoma jų suplanuoti, jiems pasiruošti. Individuali kiekvieno reakcija į juos lemia tai, kaip įvykiai daro įtaką ar net pakeičia gyvenimą. Toks įvykis kaip artimojo, bičiulio, kolegos netekt...
-
SEL koncertas Kaune taps rekordiniu: tokios scenos Lietuvos muzikos istorijoje dar nebuvo40
Rugpjūčio 26 d. drebės ne tik Kauno Dariaus ir Girėno stadionas, bet ir visos miesto apylinkės, nes organizuojamas SEL koncertas savo masteliu žada pranokti visus iki šiol Lietuvoje vykusius renginius. Planuojama, kad į šou susirinkę 40 t...
-
A.Šendrovo baleto „Dezdemona“ premjera: neieškokite naujo, ieškokite amžino2
Gegužės 26 d. Kauno valstybinis muzikinis teatras išleidžia kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo baleto „Dezdemona“ premjerą. ...
-
Lietuvos kūrėjų portretai: gija po gijos6
A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje veikia Irenos Piliutytės paroda „Vakar, šiandien ir visada... Lietuvos kultūros veikėjų – raštijos pradininkų, knygnešių, Lietuvos prezidentų portretai“. ...
-
Kauno miesto gimtadienio maršrutai upėmis, gatvėmis ir kiemais
Šį savaitgalį 615-ąjį gimtadienį švęsiančiam Kauno miestui, jo žmonėms ir svečiams Kauno menininkų namai dovanos net tris festivalius: renginių savaitgalį atidarys „Kiemų šventė“, į istorinę gatvę vilios &bdqu...
-
Kauno bažnyčioje – šv. Mišios už aktorę D. Rudokaitę4
Pirmadienio pavakarę Lietuvą apskriejo žinia apie Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorės Daivos Rudokaitės mirtį. Trečiadienį, gegužės 24 d., Kauno Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios. ...
-
Menas tremtyje – galimybė išlikti žmonėmis
Tremtis yra viena iš baisiausių Lietuvos okupacijos istorijos dalių: tūkstančiai žmonių buvo deportuojami iš savo gimtosios šalies į Sibiro darbo stovyklas arba kitas gyvenvietes, dažnai atitolusias nuo civilizacijos ir padorių gy...
-
Ž. Landzbergas: ne meno užduotis būti didžiojo pasakojimo įrankiu
„Iki pat nepriklausomybės laikų buvo gajus juokingas įprotis reikalauti iš meno labai aiškios pozicijos. Bet cenzūros laikai baigėsi, o meno kūriniai tuo ir yra žavūs, kad užduoda daugiau klausimų nei atsakymų. Ne meno užduotis ...