Kauno bigbendas atidaro teatrus

Kompozitorius, kurio šimtmetį šiemet mini viso pasaulio muzikos bendruomenė, ypatingai jautė intymumo ir vulkaninių žmogaus emocijų dinamiką, todėl jo tango melodijų vingiuose ir ritmuose balti-juodi klavišai susipina į neatskiriamus gyvenimo ir teatro pasažus.

Simboliška – premjerą įprasmina kompozitoriaus A. Piazzollos tango operos María de Buenos Aires daina Yo soy Maria, kurią atlieka taip pat... Marija – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Marija Arutiunova (sopranas). „Esu Marija“ – dainuoja A. Piazzollos tango herojė akompanuojant Kauno bigbendui (vyr. dirigentas Jievaras Jasinskis, aranžuotės autorius), šiemet mininčiam 30 – uosius savo kūrybinės veiklos metus, besiblaškanti tarp šviesos ir tamsos šešėlių, o šiapus – klaidžiojanti tarp penkių Kauno teatrų, vis bandydama galiojančio karantino metu juos atverti muzikiniais raktais.

Nestokojantys inovatyvių meninių idėjų entuziastai, Kauno bigbendo muzikantai, jau metus trunkančiu pandeminiu režimu, savo klausytojus išradingais būdais džiugina virtualioje erdvėje ir juokauja, kad šiuo metu pasaulyje susiklosčiusi situacija – tarsi užsitęsęs spektaklis ar kaukių balius, kuriuose kuriame savo pagrindinius vaidmenis ir žinoma – naudojame ne vieną, o kelias kaukes...

Teatro dienai tokią puotą paruošė Kauno bigbendas kartu su Kauno valstybinio muzikinio teatro soliste M. Arutiunova, šio teatro baleto šokėjais Justina Bervingiene ir Gintaru Visockiu, kuriuos į vieną dainos spektaklį teatrališkai sujungė gausi koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ ir menininkų kūrybinė komanda.

„Teatras daugeliui mums lyg namai, o namai – tarsi teatras. Teatras mums užduoda klausimus, o kartais – pakužda ir atsakymus į juos... Užvėrę teatro duris net nejaučiame kaip vieną-kitą personažą perkeliame į namus, darbus, gatves ar pačias netikėčiausias vietas. Ir nors karantininės kaukės gali paslėpti ar pridengti mūsų kuriamus personažus – balsas, akys ir kūno kalba iškalbingai pasakoja apie mus. Mūsų įstaigos ir visų jos kolektyvų vardu dėkoju prie šios idėjos prisidėjusiems – Kauno miesto kameriniam, Kauno valstybiniam muzikiniam ir visiems Kauno teatrams, Kauno kultūros centrui, režisieriui Andriui Žiurauskui, sveikinu teatralus ir linkiu gyvų susitikimų su publika, sodrių įvykiais ir asmeninėmis savybėmis vaidmenų. Kad jūsų herojus, patyręs iššūkius ir išbandymus išgyventų ir mums liktų įsimintinas ilgam... savo siekiais, poelgiais, istorija. Su teatro diena, mieli bičiuliai!“ – sako šio sveikinimo – sumanymo iniciatorius, KĮ „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius.

Kiekvienais metais kovo 27 dieną kartu su pavasario vėju įsiveržia ir gaivališkas teatro vėjas. Tarptautinė teatro diena tampa trumpu mūsų gyvenimų atspindžiu. Tapo įprasta, kad teatro dieną rampos nušviečia scenas ir sveikiname, sveikiname.

Pirmiausia – teatro bendruomenę, paskui – vieni kitus, dalindamiesi išgyventais savo asmeniniais komedijų, dramų ar farsų epizodais. Ir nors kaip ir praeitais metais šiandieną rampų šviesos priblėsusios, ieškome teatro, nes beprotiškai jo pasiilgome. Sakoma, kas ieško – tas randa naujus kelius, sprendimus ar šiuo atveju – scenas, nes kiekvieną dieną esame savo gyvenimo įvykių scenoje, kurioje sukasi ryškūs pagrindiniai ir charakteringi arba vos pastebimi epizodiniai personažai.