Kauną pagimdžiusios upės virs įtraukiančiu kultūriniu maršrutu

Jei ne upės, Kaunas greičiausiai būtų įsikūręs visai kitoje vietoje. Būtent Nemunas ir Neris mus jungia į vientisą miestą ir vaidina svarbų vaidmenį Kauno gyvenime. Gegužės 20–22 d. atsigręžti į miesto upes ragins didysis „Santakos“ savaitgalis – antroji Kauno mito trilogijos veiksmo dalis.

Savitas paupių gyvenimas

Tarp visą savaitgalį šurmuliuosiančių pasirodymų, koncertų ir parodų taip pat jau trečiąjį kartą įvyks išskirtinis renginys „Švęskime upę“. Gegužės 21 d. kauniečius ir miesto svečius jis pakvies į įtraukiantį kultūrinį maršrutą. Viena iš iniciatyvos autorių, renginio koordinatorė Romena Puikytė pastebi, kad vyresnių kauniečių prisiminimai apie savo miestą tiesiog neįmanomi be upių.

„Gyvenu Senamiestyje, tad ne kartą klausiausi vyresnio amžiaus kaimynų pasakojimų apie ankstesnį gyvenimą šioje miesto dalyje. Visi prisiminimai susiję su upėmis – kaip, dar būdami vaikai, senieji kauniečiai maudydavosi Nemune, stebėdavo didžiules bangas keliantį garlaivį, dalyvaudavo plaukimo rungtyse. Neatsiejama kasdienybe būdavo žvejyba, o į Nemuno salą kursuodavo keltai. Vyresni kauniečiai iki šiol prisimena į kitą krantą kėlusių valtininkų vardus, bilieto kainą, įvairius nuotykius. Pavyzdžiui, kaip šokdavo į vandenį ir padėdavo tempti valties lyną“, – atskleidė ji.

Šiandien upės kauniečiams nebeturi tokios didelės reikšmės, kaip prieš keliasdešimt ar 100 metų. Tačiau, anot R.Puikytės, miesto gyventojai vis dažniau atsigręžia į upes ir noriai leidžia laiką jų pakrantėse ir paplūdimiuose.

„Pastebiu, kad į Santaką vis daugiau žmonių ateina palydėti saulės, nes čia saulėlydžiai tiesiog nuostabūs. Sezono metu taip pat galima išsinuomoti baidarę ir nuo Kauno hidroelektrinės Nemunu plaukti link Santakos pamatyti saulėlydžio. Daug žmonių pritraukia ir paplūdimio tinklinio vietos. Dėl didelio užimtumo jos netgi turi nerašytus tvarkaraščius, – atkreipė dėmesį ji. – Vieną kartą Santakos paplūdimyje organizavome jaunimo sporto šventę. Grupelė žmonių nusistebėjo, kad tinklinio aikštelė užimta, nors dabar – jų laikas žaisti tinklinį. Šie kauniečiai buvo pakviesti prisijungti ir dalyvauti turnyre. O man buvo labai įdomu atrasti, kad paupiuose gyvenimas teka savita vaga ir netgi turi tam tikrą tvarkaraštį.“

Kauną juosiančios upės be galo svarbios ir pačiai Romenai. Moteris paskaičiavo, kad nuo jos namų iki Nemuno yra 200 m, o Neries – 900 m. Tad galima sakyti, kad ji gyvena pačioje upių santakoje. Pasak pašnekovės, iniciatyva „Švęskime upę“ gimė prieš dvejus metus, savo idėjomis tarpusavyje pasidalijus trims kaunietėmis. 2020 m. „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas!“ organizavo aktyvių Kauno bendruomenių narių kelionę į Rijekos miestą Kroatijoje. Autobuse R.Puikytė susipažino su dviem bendramintėmis – bendruomenių Vilijampolėje aktyvistėmis Vitalija Kuršiene ir Gita Balžekaite.

„Įsišnekėjusios, supratome, kad mus visas vienija ir jungia Neries upė. Aš įsikūrusi vienoje jos pusėje, o Vitalija su Gita – kitoje. Tada kilo mintis, kad reikia įveiklinti miestą supančias upes, pakviečiant miestiečius į šventę paupyje. Juk upės ir yra būtent tai, kas mus jungia ir miestui suteikia gyvybės. Iš vienuolikos Kauno mikrorajonų net dešimt  yra įsikūrę prie Nemuno ar Neries“, – iniciatyvos pradžią prisiminė R.Puikytė.

Potyriai: nuo upės miestas atrodo kitoks, virš vandens kitaip skamba muzika. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Dainos, spektakliai, ekskursijos

Netikėtai užgimusi trijų kauniečių idėja nuo 2020-ųjų išaugo iki nemažo renginio. Pirmosios dvi šventės vyko karantino sąlygomis, tad aktyvios kaunietės negalėjo visų savo idėjų įgyvendinti. Tačiau šiais metais miestiečiai ir Kauno svečiai bus kviečiami dalyvauti ne vienoje kultūrinėje veikloje ir pažvelgti į Kauną iš kiek kitokios, upių, perspektyvos. Bendradarbiaujant su aktyviais miestiečiais, kūrybininkais ir vietos bendruomenėmis, parengti du kultūriniai maršrutai – Nemuno ir Neries. Šventės dalyviai plauks baidarėmis, kanojomis ir net savadarbiais plaustais.

Į renginį „Švęskime upę“ atvyks jau minėtos suomių muzikinės grupės iš Oulu miesto, 2026 m. tapsiančio Europos kultūros sostine.

„Neries maršrutas prasidės Lapėse, o Nemuno – prie Kauno hidroelektrinės; abu jie baigsis santakos prieigose. Plaukimo metu laukia įvairios kultūrinės programos. Neryje bus skaitoma poezija ir proza, giedotojos giedos sutartines ir užves bendrą dainą. Dalyvių lauks kultūrinės stotelės. Vieną jų mums pasiūlė vandens tyrimus atliekanti mokslininkė. Trumpam sustojus ir išlipus į krantą, mokslininkė ves įdomią ekskursiją, kurios metu per mikroskopą tyrinėsime vandenį ir jo sudėtį, – programą pasakojo R.Puikytė. – Plaukiant Nerimi nėra daug galimybių išlipti krantuose, tad šio maršruto pagrindinės kultūrinės stotelės lauks finiše, netoli P.Vileišio tilto. Pievoje prie jo vyks didžiulis tapybos pleneras. Visus užsukusius kviesime ištapyti daugiau nei 100 drobių upių istorijomis ir vaizdais. Atskira tapybos erdvė bus skirta ir mažiesiems dalyviams. Paskutinėje stotelėje, jau pasiekus finišą, lauks muzikos atlikėjų ir edukacijų erdvė. Edukacijas rengs įvairiausios organizacijos ir įstaigos, tarp jų ir muziejai, biblioteka, Lėlių teatras.“

Nemunu plaukiančių šventės dalyvių pirmoji stotelė lauks Panemunės paplūdimyje. Čia įsikurs aktyvių sporto žaidimų erdvė. Bus galima šaudyti iš lanko, fechtuotis, dalyvauti tinklinio turnyre ar sužaisti šachmatų partiją. Antroji stotelė pakvies išsilaipinti prie Panemunę su Šančiais jungiančio tilto, kur bus tapoma ant medinių laivelių. Šiuos laivelius dalyviai paliks saugoti prie Nemuno krantų. Prie Napoleono kalno, Žemųjų Šančių paplūdimyje, įsikurs scenos menų erdvė. Lauks spektakliai, miuziklai, šiuolaikinio šokio pasirodymai. Na, o nenorintys sušlapti kojų galės prisijungti prie dviračių žygio. Jo metu bus galima atrasti unikalių Nemuno pakrančių ir kūrybinių salelių, lydint gidui.

„Smagu, kad prie renginio prisijungs ne tik kauniečiai. Miuziklą mums atveš kolektyvas iš Alytaus – šių metų Lietuvos kultūros sostinės. Nemunu plauks ne tik kauniečių ir svečių iš kitų Lietuvos miestų, bet ir suomių muzikinės grupės, kurios medinėje valtyje atliks gyvą muziką. Tad dalyvių laukia išties įdomi patirtis“, – šypsosi R.Puikytė. Visos suplanuotos veiklos yra „Interreg Europe“ projekto “STAR Cities“ dalis.

Sujungs Kauną ir Oulu

Pasak pašnekovės, upės tarpusavyje jungia ne tik kauniečius. Jos taip pat gali sujungti Kauną su kitais paupio miestais. Į renginį „Švęskime upę“ atvyks jau minėtos suomių muzikinės grupės iš Oulu miesto, 2026 m. tapsiančio Europos kultūros sostine.

„Oulu turi savo upių festivalį, kurį organizuoja jau 25 metus, tad su mumis gali pasidalyti labai plačia patirtimi. Šio festivalio dalyviai skaičiuojami tūkstančiais, svečiai į Oulu stebėti muzikinių pasirodymų atvyksta net iš užsienio šalių. Tikiuosi, kad vieną dieną to sulauks ir Kaunas, – viltį išreiškė Romena. – Panašų festivalį, jungiantį upes ir ežerus, organizuoja ir Estijos miestas Tartu, Europos kultūros sostine tapsiantis 2024 m. Tad Kaunas priklauso plačiam paupių miestų tinklui, pasižyminčiam kūrybiškumu ir noru švęsti upes.“

Jungtis: „Upės ir yra būtent tai, kas mus jungia ir miestui suteikia gyvybės“, – sako R. Puikytė. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Įvykus didžiajam gegužės renginiui, liepos 22 d., taip pat bus organizuojamas festivalis „Piešiame Nemuną“. Anot R.Puikytės, siekiant grąžinti senąsias veiklos prie upių tradicijas, Kauno apskrities gyventojai bus kviečiami drauge ateiti prie Nemuno savo gyvenvietėse ir drauge tapyti pleneruose. Šiais metais renginyje dalyvaus Panemunė, Vilijampolė, Zapyškis, Kačerginė, Birštonas ir Prienai. Festivalis leis pamatyti, koks Nemunas gali būti skirtingas ir sujungs Nemuno krantus bendrai kūrybai.

R.Puikytė pastebi, kad upės Kauno susikūrimui ir identitetui yra be galo svarbios. Tad pašnekovei norėtųsi, kad žmonės į upes ir jų pakrantes sugrįžtų leisti laisvalaikio, sportuoti, bendrauti. Pašnekovė viliasi, kad ateityje Kaune atsiras patogus viešasis upių transportas.

„Žinau, kad Vidaus vandens kelių direkcija jau svarsto viešojo transporto – laivo – variantą. Juo būtų galima pasiekti Kauno miestą ir rajoną, o bilietas būtų įtrauktas į viešojo transporto sistemą. Manau, kad tai puiki idėja. Būtų be galo smagu, jei sugrįžtų baidarių ir buriavimo taškai, kuriuose vyktų treniruotės, varžybos. Net ir eilinis miestietis ar miesto svečias viduryje dienos galėtų išsinuomoti baidarę ir miestą pamatyti kitu kampu. Patikėkite, plaukiant upe, Kaunas atrodo visiškai kitaip, – idėjomis dalijosi pašnekovė. – Mažaisiais laiveliais galėtų vykti gidų lydimos ekskursijos, atsirasti įvairių upių kultūrinių ir pažintinių maršrutų. Ne kartą girdėjau kauniečius išsakant tam tikros stacionarios kultūrinės platformos ant upės kranto, kuri visus metus burtų žmones, poreikį. Tikiuosi, kad ateityje tokia erdvė atsiras.“

Duoklė miesto ištakoms

„Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ kuratorė Aistė Ptašinskaitė-Paukštė mano, kad upės galėtų tapti akstinu, skatinančiu kauniečius toliau glaudžiai bendradarbiauti net ir pasibaigus kultūros sostinės metams.

„Bendruomenių programoje dirbame su labai įvairiomis bendruomenėmis – tiek seniūnijomis, tiek žmonėmis, kuriuos vienija tie patys interesai. Tarkime, knygos, sportas. Kaunas unikalus tuo, kad turime vieną labai ryškų bendrą interesą – upes. Aktyvi grupė kauniečių susibūrė būtent dėl upių ir taip gimė daugybę žmonių įtraukęs nuotaikingas renginys. Upę aš matau kaip erdvę kauniečiams susitikti, jos pakrantėse organizuoti įvairias veiklas. Todėl labai norisi, kad upės atgimtų ir taptų tokiais traukos objektais, kokie buvo anksčiau, – mintimis dalijosi ji. – Mūsų senelių karta upę prisimena visiškai kitaip. Prieš keliasdešimt metų kauniečiai aktyviai leisdavo laiką paplūdimiuose, dažnai maudydavosi upėje. Šiandien gyvename jau kitaip. Tam įtakos turėjo tiek pasikeitęs mūsų gyvenimo būdas, tiek padidėjęs užterštumas. Tačiau jei jau turime tokį turtą kaip upės, išties verta išnaudoti visus jų teikiamus pranašumus.“

Pasak A.Ptašinskaitės-Paukštės, prieš kelerius metus, dar tik planuojant didžiuosius Kauno mitinės trilogijos renginius, jau buvo aišku, kad vienas jų bus skirtas upėms.

Pirmųjų komandos susitikimų metu Kauno mitinės trilogijos režisierius Chrisas Baldwinas pasakė: jei ne upės, Kauno greičiausiai čia ir nebūtų. Juk žmonės šiose vietovėse ir pradėjo kurtis dėl upių santakos, patogios vietos laivybai ir gyvenimui. Tad tiesiog privalome atiduodi duoklę savo upėms, – šypsosi ji. – Norime, kad „Švęskime upę“ taptų ne tik švente kauniečiams ir miesto svečiams. Siekiame, kad į renginį aktyviai įsitrauktų bendruomenės ir kurtų tokią šventę, kokios pačios nori. Labai tikiuosi, kad ši iniciatyva nesustos pasibaigus Europos kultūros sostinės metams, bet bus tęsiama. Renginys tapo labai stipriu pagrindu burti kauniečių bendruomenes, skatinti jas glaudžiau bendradarbiauti ir kitu žvilgsniu pažvelgti į savo miestą. Juk kai skirtingi žmonės sulipa į vieną baidarę, nelieka nieko kito kaip tapti viena komanda.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

????

???? portretas
???koki dar pliurpalizma /kulturineklizma/ sugalvosit ?......
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių