„Įsilaužti“ į žmogaus smegenis: pokalbis su filmo „Absoliutus draudimas“ režisieriumi R. Braundu

  • Teksto dydis:

Gegužės 28–29 dienomis Kaune vyksiančiame „Animacijos savaitgalyje“ Lietuvoje pirmą kartą bus pristatytas debiutinis režisieriaus, scenaristo ir animatoriaus Ryano Braundo pilnametražis moklinės fantastikos (sci-fi) trileris „Absoliutus draudimas“.

 

Filmas jau spėjo apkeliauti Europą ir sulaukti pripažinimo didžiausiame pasaulio animacijos festivalyje Anesi mieste. Į Kauną pristatyti filmo atvyks ir pats jo kūrėjas. Iš Jungtinės Karalystės kilęs Ryanas Braundas pasidalino mintimis kas jį paskatino tapti filmų kūrėjų, kuo jį patraukė animacija ir kaip gimė pilnametražis į suaugusį žiūrovą orientuotas filmas „Absoliutus draudimas“.

– Pirmiausia, gal galėtumėte papasakoti, kaip susidomėjote filmų kūryba?

– Realybėje nesu labai socialus ir ekspresyvus žmogus, todėl visada jaučiau poreikį save išreikšti kūrybiškai. Su nostalgija prisimenu laikus, kuomet filmus žiūrėdavome su šeima – tai būdavo didelis įvykis. Tad nuo vaikystės kinas man buvo natūralus traukos objektas. Norėjau įkvėpti kitus žmones taip, kaip mane įkvėpė mano mėgstamiausi filmai.

– Prieš kurdamas „Absoliutų draudimą“ dirbote tiek su trumpo metro animaciniais, tiek vaidybiniais filmais. Kodėl šiai istorijai pasirinkote animacijos formatą? Kuo animacija jums įdomi iš esmės?

– Visada mėgau animaciją. Man patinka, kad jos kūrimo procesas niekada nėra tobulas, sukelia tam tikrą katarsį. Jis gali būti nenudailintas, grubokas, bet labai grynas, todėl jaučiu gilesnį asmeninį ryšį su animacija nei su vaidybiniu kinu. Mane vis dar įkvepia vaidybinis kinas ir man įdomu jį žiūrėti bei kurti, tačiau tai stipriai priklauso nuo koncepcijos ir nuo to, kaip tuo metu jaučiuosi. Pasirinkęs animacijos formatą „Absoliučiam draudimui“ turėjau laisvę išpildyti idėją taip, kaip noriu. Animacija įgalino mane iš savo miegamojo sukurti gana ambicingą filmą. Taip pat ilgą laiką turėjau tikslą pagaminti animacinį filmą orientuotą į suaugusių žiūrovų auditoriją – „Absoliutus draudimas“ padėjo išpildyti šią svajonę.

– Atidžiau pažvelgus į „Absoliutaus draudimo“ aprašymą galima pastebėti, kad jūs esate nurodomas kaip filmo režisierius, scenaristas ir animatorius. Praktiškai vienam sukurti ilgametražį animacinį filmą atrodo kaip beveik neįmanoma užduotis. Kaip atrodė šis kūrybinis procesas?

– Didžiuojuosi šiuo pasiekimu, tačiau turiu pripažinti, kad tai buvo neįtikėtinai alinantis procesas. Iš viso prie filmo kūrimo dirbau devynis mėnesius. Pirmus tris mėnesius dirbau 12 valandų per dieną, 7 dienas per savaitę. Likusius šešis mėnesius sumažinau darbo kiekį iki 10 valandų per dieną, 6 dienų per savaitę. Per šį laikotarpį pasitelkiau filmavimo ir rotoskopijos derinį, kuris leido tinkamai ranka nupieškite kiekvieną animacijos kadrą.

– Įdomus sutapimas, kad viena iš pagrindinių filmo temų yra gyvenimo ir darbo pusiausvyra bei žmogaus ribotumas. Kiek ši tema buvo aktuali jums asmeniškai dirbant su tokio masto projektu? Ar teko atsisakyti dalies idėjų, kad galėtumėte įgyvendinti šį projektą, o gal dirbote tol, kol įvykdėte kiekvieną sumanymą?

– Tik įpusėjus animavimo procesui supratau, kad ši istorija yra ir apie mane patį bei mano, kaip filmų kūrėjo, kelionę. Kaip ir Deividas (filmo „Absoliutus draudimas“ pagrindinis veikėjas – aut. past.) jaučiau nenugalimą maniją įgyvendinti savo tikslą, kas mano atveju man buvo ilgametražio animacinio filmo sukūrimas netgi savo gerovės ir asmeninių santykių sąskaita. Tokį santykį su darbu turėjau daugelį metų ir tenka sau pripažinti, kad bent iš dalies jis visada toks ir išliks. Tuo metu taip pat stipriai jaučiau nerimo sindromo padarinius, kas neabejotinai atsispindi ir filmo naratyve, nors scenarijų pradėjau rašyti prieš kelerius metus. Galima sakyti, kad „Absoliutus draudimas“ yra mano pasąmonės kūrinys.

Filmą šiek tiek apribojo biudžetas ir ištekliai, bet iš esmės jis gavosi toks, kokį įsivaizdavau. Man šis animacijos stilius, leidžiantis pamatyti kūrėjo stilių ir štrichus, yra gerokai įdomesnis nei ypač detalus, išdailintas vaizdas.

– Ar visada mėgote piešti, ar animacijos procesą matote labiau kaip įrankį savo istorijai perteikti?

– Išties nemanau, kad esu talentingas dailininkas-grafikos menininkas. Mane žavi judančio vaizdo, istorijos ir muzikos derinys. Ko gero būčiau laimingesnis, jei ateityje galėčiau rašyti scenarijus ir vadovauti animatorių komandai. Manau, kad istorijos bei vaizdų „sulipdymas“ į vieną filmą yra mano stiprioji pusė.

– Iš kur semiatės įkvėpimo savo animacijos stiliui ir pasakojimui?

– Visada mėgau rotoskopijos techniką, nes ji sujungia filmavimą ir animacijos kūrimą. Pasitelkdamas ją vis dar galiu režisuoti aktorius, filmuoti triukus ir pasitelkti miniatiūras, o animacijos procese turiu galimybę pilnai kontroliuoti estinę išraišką. Kalbant apie scenarijaus rašymą, mane įkvepia daugybė vaidybinių trilerių, dramų ir veiksmo filmų. Taip pat vertinu japonų kūrėjų darbus, nes juose meistriškai derinama ranka piešta animacija ir kompleksiškos, brandžios istorijos. Čia galėčiau išskirti Satoshio Kono filmą  „Tobula mėlyna“ („Perfect blue“). Vakaruose dar nemačiau tokios kokybiškos animacijos orientuotos į suaugusį žiūrovą. Būtent tokius filmus noriu kurti.

– Iš pirmo žvilgsnio „Absoliutų draudimą“ galėtume apibūdinti kaip istoriją apie dirbtinio intelekto kovą prieš žmogų. Tačiau istorijos branduolyje svarbiausi akcentai yra filosofinės idėjos, psichologija, individo galimybės bei ribotumas. Kodėl šios temos jums, kaip kino kūrėjui, buvo svarbios ir kodėl nusprendėte jas perteikti per mokslinės fantastikos žanrą?

– Pirmasis scenarijaus juodraštis iš tikrųjų atrodė kaip paprasta mokslinė fantastika apie ateities technologijas, tačiau supratau, kad man yra svarbiau koncentruotis į žmogiškumo aspektą. Man patiko mintis sukeisti vaidmenis vietomis ir patyrinėti idėją, kas nutiktų, jeigu būtų galima „įsilaužti“ (angl. hack) į žmogaus smegenis. Analizuojant proto trapumo konceptą buvo be galo įdomu mąstyti, kaip galėtų vystytis toks scenarijus.

– Kokie yra jūsų, kaip kūrėjo, tolimesni tikslai?

– Šiuo metu rašau scenarijų naujam animaciniam filmui, kurį įgyvendinsiu su  „The Kurious Studios“ Šefilde, Jungtinėje Karalystėje. Tai dar viena į suaugusį žiūrovą orientuota istorija, tačiau filmo mastelis bus didesnis ir ambicingesnis beveik visais atžvilgiais. Istorija rutuliosis kaip šnipinėjimo trileris, kurio veiksmas vyksta šeštajame dešimtmetyje „Transsibiro eksprese“. Džiaugiuosi, kad šis procesas einasi sklandžiai, ir tikiu, jog tai bus ypatingas filmas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių