- Dr.Miglė Munderzbakaitė, teatrologė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Sėkmė: R.Kazlo režisuotas spektaklis žiūrovus masina jau daugiau kaip dešimtmetį – bilietai akimirksniu išperkami.
-
Sėkmė: R.Kazlo režisuotas spektaklis žiūrovus masina jau daugiau kaip dešimtmetį – bilietai akimirksniu išperkami.
-
Sėkmė: R.Kazlo režisuotas spektaklis žiūrovus masina jau daugiau kaip dešimtmetį – bilietai akimirksniu išperkami.
Režisieriaus, aktoriaus Rolando Kazlo daugiau nei prieš dešimtmetį Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) scenoje pastatytas spektaklis "Palata" nepalieka abejingų iki šiol – žiūrovai bilietus išperka akimirksniu, kai kurie į spektaklį sugrįžta net ne po vieną ar du kartus. Gruodžio 5-ąją spektaklis bus rodomas jau 300-ąjį kartą. Šiuo tekstu siūloma pasvarstyti apie prielaidas, lėmusias tokią spektaklio, tapusio tam tikru teatro fenomenu, sėkmę ir populiarumą.
"Sakoma, kad filosofai ir tikri išminčiai abejingi. Netiesa, abejingumas – tai sielos paralyžius, priešlaikinė mirtis."
Čechovas, Antonas. Palata nr. 6. Vilnius: Baltos lankos. 2014, 171 p.
Spektaklis pasižymi tekstualumu, kitaip sakant, dramaturginė medžiaga, būdinga tradiciniam teatrui, čia hierarchiškai užima tvirtą poziciją. 2009-aisiais įvykus premjerai režisierius R.Kazlas akcentavo: "A.Čechovas yra genijus, todėl jo negalima paprasčiausiai iliustruoti. O genijai gali ir pražudyti, jei neturėsi ką pasakyti." (Meškauskaitė, Audronė. Palata protingiems žmonėms, In: Bernardinai.lt. 2009 12 01).
Režisierius šio spektaklio dramaturginio pamato konstravimui pasirinko dviejų A.Čechovo apysakų "Palata nr.6" ir "Juodasis vienuolis" adaptaciją. Jungdamas skirtingų kūrinių pasakojimus R.Kazlas nesistengė literatūrinės medžiagos prikišamai sukontekstinti, šiuolaikinti, kas šiandien būdinga daugumai klasikinės literatūros pastatymų. Nors Neringos Keršulytės scenografija, kostiumai lyg ir veda kelis dešimtmečius į praeitį, pati pasakojama istorija konkretaus erdvėlaikio neakcentuoja.
Šios temos nuosekliai apjungtos į vientisą, galima numanyti kiekvienai auditorijos grupei suprantamą, atpažįstamą pasakojimą.
Režisierius tiki pasirinktos literatūros siūlomų temų, problemų reikšmingumu ir jomis įtikina jau daugiau nei dešimtmetį besilankančius žiūrovus. Reikia pripažinti, tuomet iš R.Kazlo lūpų nuskambėjusi literatūros inscenizavimo intencija buvo tiksli: "<..> ji šiandien mums gali atstoti vaistus, padėti išgyti nuo chaoso, sutrikimo ir išsibarstymo. Daugybė simptomų rodo, kad sergame, todėl pagaliau reikia gelbėtis." (Meškauskaitė, Audronė. Ten pat.). Šiuo metu visuomenę užpuolus ne tik fizinėms, bet ir iš to sekančiomis psichologinėms, dvasinėms ligoms, tai suskamba lyg žinia apie ką tik įvykusią premjerą. Tarkime, kad tai tik sutapimas – juk spektaklio rodymo laikotarpis apima ir kiek lengvesnį laikmetį. Tačiau nemažiau svarbu tai, kad jame paliečiami ir kiti pamatiniai klausimai, susiję su vienatve, gyvenimo prasme, liga, galiausiai mirtimi, kuri neatsiejama nuo mūsų visų būties. Šios temos nuosekliai apjungtos į vientisą, galima numanyti, kiekvienai auditorijos grupei suprantamą, atpažįstamą pasakojimą, kuriame organiškai jungiasi tai, kas kelia šypseną, skatina empatišką liūdesį ar verčia suklusti dėl kontrastingos šių pojūčių kaitos.
Sėkmė: R.Kazlo režisuotas spektaklis žiūrovus masina jau daugiau kaip dešimtmetį – bilietai akimirksniu išperkami. / D. Matvejevo nuotr.
Kita prielaida susijusi su spektaklyje vaidinančiais aktoriais. Žinoma, pirmiausia žiūrovus į premjerą traukė R.Kazlo kaip režisieriaus ir aktoriaus, kuriančio Gromovo vaidmenį, pavardė, suvokiama kaip neabejotinos kokybės ženklas. Šalia jo – kūrybinės patirties nestokojantys ne mažiau garsūs teatro, kino aktoriai: Liubomiras Laucevičius (Raginas) ir Dainius Svobonas (Juodasis vienuolis). Tačiau spektakliui skaičiuojant metus, su kiekvienu rodymu augo, keitėsi ir kiti kūrybinės komandos aktoriai: Raimonda Šukytė (slaugė), Lili Stepankutė (Darjuška), Artūras Sužiedėlis (gydytojas Chobotovas), Arūnas Stanionis (Nikita) bei šį vaidmenį 2014 m. perėmęs Ričardas Vitkaitis. Aktorių išauginti, išgryninti įtaigūs, paveikūs vaidmenys ir jaučiama bendradarbiavimo sinergija – tai dar vienas stiprus šio spektaklio elementas. Žinoma, svarbus čia ir vaidybos technikos pasirinkimas – psichologinis vaidmens konstravimo būdas, įsikūnijimas į personažą, kuris nemažai daliai publikos daro stiprų įspūdį ir, tikėtina, yra priimtinesnis nei atsiribojimo metodas, griaunantis realybės iliuziją.
Dar viena ilgaamžiškumą paaiškinanti prielaida sietina su spektaklio erdve – neišpuoselėta, neremontuota ilgąja NKDT sale. Ši erdvė kuria užtikrintą dialogą su scenografija, rekvizitu – baldais, atkeliavusiais iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės, prisodrintais atsiminimų ir autentiškos patirties. Kamerinė erdvė taip pat suteikia intymesnį santykį su pasakojama istorija, leidžia pasijusti tarsi "Palatos" veikėju, nori – pacientu, nori – gydytoju, stebėtoju, galiausiai suprantant, kad jų visų situacijos panašios ir komplikuotos. Kita vertus, ši erdvė – tai ir patogus susipažinimas su netradicinės vietos teatru tiems, kurie argumentuoja, esą teatras turi vykti teatre ir didesniems "eksperimentams", galbūt peržengiantiems teatro pastato ribas, nesiryžtama.
Sėkmė: R.Kazlo režisuotas spektaklis žiūrovus masina jau daugiau kaip dešimtmetį – bilietai akimirksniu išperkami. / D. Matvejevo nuotr.
Aktorių išgryninti vaidmenys ir jaučiama bendradarbiavimo sinergija – tai dar vienas stiprus šio spektaklio elementas.
Dar vienas šio spektaklio aspektas, tikiu, galintis prisidėti prie ilgo šio spektaklio gyvavimo – jo trukmė. "Palata" – vienos dalies, netrunka nei dviejų valandų, o tai daugumos šiuolaikinių teatro žiūrovų teigiamai vertinamas rodiklis. Po ilgos darbo dienos dažnai nelengva ilgam sukoncentruoti dėmesį į kelių dalių, daugiau nei tris valandas (ar ilgiau) trunkančius spektaklius. O jeigu spektaklis žiūrovą išvargina, mintimis pradedama tolti nuo teatrinio įvykio, tada menka tikimybė, kad žiūrovas jį rekomenduos kitam ar juo labiau leisis į jį dar kartą.
Svarbus spektaklio ilgaamžiškumo faktorius – publika, į kurią orientuotas spektaklis. R.Kazlas su šiuo spektakliu nekelia ambicijų pasiekti konkretų žiūrovų segmentą, socialinę grupę. Universalius dalykus reflektuojantis kūrinys traukia įvairaus amžiaus, kultūrinės patirties žiūrovą. Jame lankosi tiek vyresnieji (galbūt dažniau?), tiek jaunimas, studentai. Peržvelgus NKDT repertuarą matyti, kad nemaža dalis spektaklių turi kažkokią apibrėžtą kryptį – orientuoti į tam tikras auditorijas, čia ir dabar aktualias problematikas, įvykius ar asmenybes. Gi profesionalaus, nelaikiško, universalias problemas analizuojančio, pilnakraujiškai įgyvendinančio visus spektaklio elementus, pastatymo kaip ir nėra. Tad galbūt žiūrovai į "Palatą" net po kelis kartus eina kaip į tą spektaklį, kuriame galima pasitikrinti tradicinio teatro turinį ir formą, turėti garantuotą teatrinio įvykio patirtį. Ar "Palata" po dar vieno jubiliejinio spektaklio užvers mums duris? Tikiu, kad ne: teatras šio spektaklio reiškiniui alternatyvos, regis, dar neturi, o pacientų-žiūrovų vis dar nestinga.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snieguolė“ – pasaka apie šiandienos problemas3
Snieguolės pasaka atitinka tipiškos pasakos modelį, propaguojantį tradicines vertybes. Snieguolė – moteris, kurios išgyvenimas priklauso nuo jos moteriškumo priėmimo, nulemto vyriškų vertybių, tokių kaip paklusnumas ar...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Kauno teatralų apdovanojimai „Fortūnos“ (vaizdo įrašas)1
Tarptautinės teatro dienos proga Kaunas tradiciškai sveikina ir apdovanoja profesionalius kūrėjus, aktorius, režisierius. ...
-
Kviečia į bavarišką savaitgalį Kaune: vokiškas maistas, tradicinė muzika ir „Oktoberfesto“ nuotaika15
Ar teko lankytis garsiajame Miuncheno alaus festivalyje „Oktoberfest“? O galbūt lietuviškajame „Oktoberfeste“? Pirmąjį balandžio savaitgalį turite progą tai padaryti: nors pats festivalis organizuojamas rudenį, balandžio ...
-
Lietuviškų šaknų turinti JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis surengs koncertą Pažaislio vienuolyno kieme1
Birželio 28 d. Pažaislio vienuolyno kieme skambės džiazas. Lietuvių kilmės JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis, trimitininkas bei vokalistas Vytautas Grubliauskas ir Tomo Botyriaus diriguojamas Kauno bigbendas Pažaislio muzikos festivalio publikai p...
-
Po sunkios ligos mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro operetės primadona D. Dirginčiūtė9
Likus porai savaičių iki 82 gimtadienio mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė, pirmadienį pranešė teatras. ...
-
„Pažaislio liepų alėjos vakarai“ skelbia sezono programą: suderinta įvairiems muzikiniams skoniams1
Nuo gegužės 29 d. iki rugsėjo 4 d. koncertų ciklas „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ kviečia skirti trečiadienius muzikai ir pristato 11-ojo sezono programą, kurioje netruks premjerų, sugrįžimų, naujų vardų ir užsienio svečių. &bd...