Įkvėpimo ispanų poetas pasisėmė iš lietuvių klasiko

J.Carmona atskleidė eilėraščių tematiką, papasakojo, kokį įspūdį paliko Lietuva, ir davė patarimų norintiesiems mokytis ispanų kalbos.

– Kas įkvėpė šį poezijos rinkinį: žmonės, įvykiai, namų ilgesys?

– Kaune gyvenau beveik metus – nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2017 m. liepos. Jau prieš atvykdamas į Lietuvą žinojau, kad rašysiu poezijos knygą, nes gyvendamas svetur visada rašau daugiau nei įprastai. Pirmas įspūdis atvykus į miestą – jis labai kontrastingas.

Kontrastų netrūksta daugelyje miestų, tačiau Kaune jie geriau matomi, ypač tarp miesto ir gamtos bei tarp to, kas nauja ir sena. Taigi ir mano knygoje pagrindinė tema yra kontrastai: tarp gamtos ir technologijų, šviesos ir tamsos, prisiminimų ir užmaršties.

Ir mano knygoje pagrindinė tema yra kontrastai: tarp gamtos ir technologijų, šviesos ir tamsos, prisiminimų ir užmaršties.

Eiles rašau dviem būdais: turiu idėją ar jausmą ir tai išplėtoju arba pamatau kažką, ką noriu paversti eilėraščiu. Daugelis šio rinkinio eilėraščių buvo sukurti antruoju būdu – įkvėpti Kaune matytų dalykų, tačiau jie gali egzistuoti bet kurioje pasaulio vietoje.

– Knyga vadinasi "Kaunas (gintaras ir nikelis)" – kaip sugalvojote rinkinio, eilėraščių pavadinimus?

– "Gintaras" ir "nikelis" apibendrina du labai kontrastingus vaizdus, tačiau būdami kartu – gražus, natūralus gintaras ir modernus, pramoninis nikelis – vienas kitą papildo.

Eilėraščių pavadinimai yra eilutės yra iš Kristijono Donelaičio poemos "Metai". Kai keliauju po įvairias šalis, mane visada domina vietinė literatūra ir poezija, todėl, norėdamas pagerbti "Metus", pavadinimams panaudojau įvairias eilutes iš ispaniškosios šios poemos versijos, kurią išvertė Vilniaus universiteto docentė Carmen Caro Dugo. Taigi kiekvienas eilėraštis tam tikru būdu susijęs su K.Donelaičiu ir lietuvių literatūra.

– Knygoje esančiose nuotraukose miestas tuščias. Ar tai simbolizuoja vienatvės jausmą? Kokį įspūdį jums paliko lietuviai, kokie studentai rinkosi mokytis ispanų kalbą?

– Nuotraukose nematyti žmonių, bet pasirinkau jas, nes buvo man gražiausios iš turimų. Nors žiemą Kauno gatvės daug tuštesnės nei Ispanijoje, mieste vis tiek nesijaučiau vienišas.

Praleidęs metus Lietuvoje, negalėčiau įvardyti didelių kultūrinių skirtumų tarp ispanų ir lietuvių. Atvykdamas tikėjausi aukštų, šviesiaplaukių, rimtų žmonių liūdnais veidais – tokie tie stereotipai. Tačiau įsitikinau, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra labai skirtingų ir įvairių žmonių.

Manau, kad mūsų tautos turi daugiau panašumų nei skirtumų. Taip pat ir ispanų kalbos mokytis susirinko įvairiausi studentai: informatikai, chemikai, vertėjai, muzikantai ir t.t. Jauni ir vyresni, šviesiaplaukiai ir tamsiaplaukiai. Visus šiltai prisimenu – linkėjimai skaitantiesiems šį interviu.

– Ką jums duoda dėstymas svečiose šalyse ir ką išmokote dirbdamas Lietuvoje? Ar turite patarimų norintiesiems mokytis ispanų kalbus?

– Prieš dėstydamas Kaune, ispanų kalbą dėsčiau Kinijoje ir Pietų Korėjoje. Dirbdamas su žmonėmis įvairiose pasaulio vietose supranti, kad, kaip ir minėjau, visi esame vienodi ir siekiantys tų pačių tikslų gyvenime.

Kaip parašyta ant mano poezijos rinkinio galinio viršelio, kurdamas eiles dažnai savęs klausiu: "kas mes?", "iš kur mes?", "kur mes keliaujame?" Šiuos klausimus sau užduoda ispanai, kinai, korėjiečiai, taip pat ir lietuviai. O Kaune išmokau naudotis "Moodle" (atvirojo kodo žiniatinkline virtualaus mokymosi aplinka, suprojektuota padėti pedagogams organizuoti mokymosi kursus tinkle – red.past.), gaminti cepelinus ir mėgautis žiema bei šalčiu.

Visos kalbos yra kultūrinės vertybės ir vertos mokymosi, bet norintieji kalbėti ispaniškai žino, kad tai antra labiausiai paplitusi kalba pasaulyje, kuria kalbama 22 valstybėse, todėl ji labai naudinga. Ispanų kalbos kursus siūlo ir KTU Užsienio kalbų centras, tarp studentų universitete ši kalba populiariausia. Norint išmokti bet kurią kalbą, taip pat ir ispanų, svarbu turėti gerą mokytoją, pagyventi šalyje, kurioje kalbama ta kalba, arba susidraugauti su jos gimtakalbiais. Bet net ir tada, kai nėra šių sąlygų, mokantis kalbą tereikia atkaklumo ir meilės.