Grafikos bienalė: paroda lyg atgaiva

Po gana ilgo laiko Kaune pristatyta tarptautinė grafikos bienalės paroda – tarsi gaivaus oro pliūpsnis, šalto vandens purslai karštą vasaros dieną. Šiais metais Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto prof. Virgilijus Trakimavičius su kolega dr. Aleksanderiu Olszewskiu atidarė trečiąją bienalę ir paatviravo, kad mąsto apie būsimas bienales.

Parodoje eksponuojami darbai iš įvairių šalių – daugiausia iš kaimyninės Lenkijos, taip pat iš Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Turkijos. Nors pristatyti tik 25 darbai ir jų autoriai, jie leidžia pajusti, kokios grafikos meno tendencijos vyrauja skirtingose šalyse. Pasak vieno iš kuratorių prof. V. Trakimavičiaus, Pietų Europos šalyse grafikos menas klesti ir nuolat auga, tačiau Lietuvoje tokio populiarumo ši meno sritis nesulaukia. Paroda Kaune – bene vienintelė šiemet tokia Lietuvoje surengta grafikos menui skirta paroda. Gal todėl ji ir tapo man atgaiva – leido pamatyti kitų vaizduojamosios dailės sričių meno kūrinius ir įsitikinti, kokį lobį mums atveža.

Nedidelėse salėse grafikos stiliai subtiliai pereina nuo abstrakcijos prie realizmo, nuo tradicinių formų iki popmeno, nuo tamsių atspalvių iki šviesių tonų.

Pasirinkimai: parodoje atsiskleidžia grafikos krypčių paletė. Iš kairės - Andrzejaus Brzegowy, Boženos Klimek Kurkowskos, Reinhardto Roy; Mareko Sybinsky; Marcyno Nogos, Bogumilos Strojnos, Erdemo Kucukkoroglu kūriniai. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Akimis keliaujant per ekspoziciją, dėmesį traukia spalvų ir formų raibuliavimas – vienos salės kūriniai tarsi užmezga dialogą su kitų salių darbais. Jie gali harmoningai atliepti vienas kitą arba, priešingai, kontrastuodami pabrėžti savo unikalumą.

Grafikos stiliai subtiliai pereina nuo abstrakcijos prie realizmo, nuo tradicinių formų iki popmeno, nuo tamsių atspalvių iki šviesių tonų.

Lenkų autorių grafikos tendencijos parodoje svyruoja nuo abstraktaus linijiškumo, matomo konstruktyvizmo dvasios iki netikėtai pasirodančių Marko Rothko įkvėptų vizijų. Malgorzatos Kacperskos, Henryko Hoffmano, Boženos Klimek Kurkowskos ir Monikos Aleksandrowicz (Lenkija) darbai drąsiai tiria linijos galimybes. Jie analizuoja liniją ne tik kaip estetinę priemonę, bet ir kaip dinamišką kūrybos elementą. Linijinis kūrinys šių kūrėjų rankose išsivysto į siurrealias kompozicijas, kuriose susijungia vaizdinė ir emocinė dimensijos.

Kituose menininkų darbuose dominuoja spalvinė raiška, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Vos įžengus į parodų erdvę, žvilgsnį prikausto tokių kūrėjų kaip Zbynerko Janačeko (Čekija), Bogumilos Strojnos (Lenkija), Bozenos Klimek Kurkowskos (Lenkija), Marcino Nogos (Lenkija), Mariuszo Danskio (Lenkija) darbai. Šių autorių kūryba traukia savo intensyviomis spalvomis ir ekspresyvumu. Jų kūriniai kviečia žiūrovą priartėti, įsižiūrėti, pajausti ne tik vizualinę, bet ir emocinę kūrinio prasmę – spalva tampa pagrindine kūrinio pasakojimo ašimi.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Siekiant atskleisti grafikos galimybes ir aktualumą šiuolaikiniame mene, parodoje didelis dėmesys skiriamas technikų įvairovei. Nors akcentas dažnai išlieka ties linijine raiška, parodos kūriniai kartu primena, kad grafika – tai daugialypė meno forma, apimanti ne tik liniją, bet ir spalvą, tekstūrą ir pasakojimą. V. Trakimavičiaus (Lietuva), Istvano Haaso (Vengrija), Andrzejaus Markiewicziaus (Lenkija), Katarzynos Stopkos (Lenkija), Michalo Kurkowskio (Lenkija), Jano Trojano (Lenkija), Karelo Miszeko (Čekija) kūriniai ne tik tyrinėja formą, bet ir kuria pasakojimą. Jie stebina techniniu meistriškumu, kviečia žiūrovą į aktyvų dialogą su menu. Kiekvienas darbas – tarsi vartai į platesnį pasakojimų pasaulį, kuriame susipina asmeniniai išgyvenimai ir kolektyvinė atmintis. Ar pasakotų intymias istorijas, perteikiančias žmogaus jausmų niuansus, ar perkonstruotų jau atpažįstamus motyvus, suteikdami jiems naują interpretaciją, šie kūriniai atskleidžia grafikos meną kaip dinamišką ir turtingą naratyvinį lauką.

Nors parodos organizatoriai gali nesutikti dėl parodos pavadinimo ištakų, tačiau Erdemo Kucukkoroglu (Turkija), Mireko Pawlowskio (Lenkija), Pawelo Wozniako (Lenkija) ir Mareko Sybinsky (Čekija) kūryba formuoja unikalų ketvirtąjį elementą – žmogų. Jų darbai kuria dialogą su parodos pavadinimu „Pasikalbėjimai“, iš naujo jį interpretuodami. Kai kurie kūriniai pulsuoja tamsia koloristika, intensyvumu priartėjančia prie dramatiškumo ribos – šviesos ir šešėlio kovos, sukurdami vidinės įtampos kupiną atmosferą. Kiti darbai, priešingai, kviečia susitelkti į ramybę – lėtesnį žvilgsnį, atokvėpio akimirką, kai dramatiškos audros jau praeityje. Jie dvelkia ne tik jausmingumu, bet ir subtiliu koloritu, meditatyvia atmosfera, suteikdami galimybę žiūrovui reflektuoti savo jausmus ir patirtis.

Motyvai: Lenkijos menininkų Aleksanderio Olszewski, Malgorzatos Kacperskos, Mariuszo Danskiy kūriniai. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Šios keturios sudedamosios – spalva, linija, istorija ir žmogus kuria bendrą visumą erdvėje. Šios keturios dalys nelieka kaboti ant sienų – jos įsiskverbia į kiekvieną praeinantį, įeina į jo pasaulį, priverčia reflektuoti ir susimąstyti, kad grafika – tai ne tik estetikos, bet ir gyvų, kūrybinių minčių ir jausmų kalba.

Kas? III tarptautinės grafikos bienalės paroda „Pasikalbėjimai“.

Kur? VDA Kauno fakulteto galerijoje „Muitinė“ (Muitinės g. 2)

Kada? veikia iki gruodžio 5 d.