Filme „Anotės arka“ – žinutė butelyje iš Ramiojo vandenyno

Kiribačio salos prezidentas Anote Tong pluša tiek dienomis, tiek naktimis, parodydamas, kiek daug jam reiškia jo gimtoji teritorija ir piliečiai, per rinkimus patikėję jo vizija. Vyriškis stengiasi išsaugoti salos kultūrą, kuriai jau apie 4 tūkst. metų. Tačiau  jis bejėgis prieš tai, kad sala ir jos žmonės skęsta.

Globali problema

Globalinis atšilimas – tai procesas, kuris palietė daugelį mūsų. Užtenka kelių gamyklų su iš kaminų rūkstančiais dūmais, kad per porą metų gausybė ištirpusių ledo luitų pakeltų jūros lygį tiek, kad užtektų mažai vulkaninės kilmės salai nugrimzti. Kasdien iš taško A į tašką B žmonės juda savomis transporto priemonėmis, kurios į išorę išmeta dujas, formuojančias šiltnamio efektą. Dėl šio efekto didėja metinė oro temperatūra ir todėl Šiaurės bei Pietų ašigaliuose tirpsta ledynai, virstantys vandeniu, kuris turi kažkur nusėsti.

Sparčiai didėjant vandens kiekiui, žemės plotai yra priversti skęsti, nes vanduo lengviausiai braunasi ant sauso ir kieto paviršiaus, palikdamas jį po savimi. Atrodo, globalinis atšilimas neveikia mūsų, žmonių, gyvenančių šalyje, kuri skalaujama Baltijos jūros, bet tai nereiškia, kad galime likti abejingi. Išties ironiška, kad žmonija taip stipriai nualino savo planetą ir išmušė akimirka, kai turime stoti į akistatą su didžiausiu mūsų turtu – vandeniu.

Kinematografų dėmesys

Globaliniam atšilimui tampant vis opesne ir nuožmesne žmonijos problema, yra sukuriama vis daugiau dokumentinių filmų, rodančių, ką dar galima padaryti, kad šis jau neišvengiamas procesas sulėtėtų. Išskirtinis kitų tokios tematikos filmų kontekste yra režisieriaus Matthieu Rytzo filmas "Anotės arka" ("Anote’s Ark", 2018), kuriame pasakojama Kiribačio salos, esančios pačiame Ramiojo vandenyno centre, ir jos gyventojų istorija.

Dėl kylančio vandens lygio po vandeniu atsiduriančios salos teritorijos, skaudūs atsisveikinimai su namais ir šeimomis yra tik maža dalis vargo, kurį patiria beveik 100 tūkst. Kiribačio gyventojų. Ir visa tai vyksta tik dėl to, kad ekonomiškai tvirtos ir pažangios šalys, netausodamos gamtos išteklių, bando patenkinti kasdienius savo vartotojų įgeidžius.

"Anotės arkos" herojai turi apsiprasti su faktu, kad neseniai prasidėję potvyniai padaro neapsakomai didelę materialinę žalą užtvindydami jų namus saloje, egzistuojančioje geografinėje zonoje, kurioje anksčiau niekada nesiaubė vėtros, uraganai ar kitokios gamtos stichijos. Filme taip pat atskleidžiama, kaip Kiribačio gyventojai bando susitaikyti su dviem uraganais, pirmą kartą aplankiusiais jų salą. Praradę būstus daugelis vietinių nežino, ko imtis ir kur kreiptis. Emocinis stresas ir baimė – tokie yra žmonių, praradusių namus, kasdienybės palydovai.

Gyvenimo dilemos

Bendrame salos paveikslo kraštovaizdyje įterpiamas ir dviejų salos gyventojų, kuriuos sieja begalinė meilė gimtajai žemei ir didingas ryžtas kontroliuoti tai, kas vyksta su jų gyvenimais, kasdienybė. Vienas šių žmonių yra nežinioje paklydęs Kiribačio valstybės vadovas, turintis žūtbūt rasti išsigelbėjimą: "Tai išlikimo klausimas. Galbūt dabar tik šalims kaip mano, bet ateityje – visai planetai." Filme atskleidžiamas Anote's nuoširdumas ir atjauta kitiems, todėl žvelgdami į jį jaučiame pagarbą.

Kita "Anotės arkos" istorija – apie motiną, priverstą išmokti atsisveikinti su artimaisiais ir namais, kuriuos sukūrė savo rankomis. Kai Kiribačio prezidentas susitaria dėl dalies gyventojų iškeldinimo į Naująją Zelandiją, moteris, vardu Tiemeri Sermary Tiare, turi išspręsti turbūt didžiausią gyvenimo dilemą: ar būti saugiai svetur, bet nežinia kokiam laikui palikti savo vyrą, šešis vaikus ir artimiausius draugus, ar likti gimtojoje Kiribačio saloje, kur jos buitis bet kada gali būti nušluota audros arba potvynio. Ar ši moteris pamirš asmeninius poreikius bei saugaus ateities gyvenimo viziją ir pasiliks saloje?

Šis filmas – M.Rytzo debiutas kine. Jis yra ne kartą prabilęs, kad filmais siekia įamžinti sudėtingas žmonių istorijas, pabrėžti mūsų ir gamtos santykį, taip pat ir tai, kaip nei žmogus, nei gamta negali egzistuoti vienas be kito. Būdamas antropologu, režisierius M.Rytzas perteikia filmo problematiką tikrai jautriai ir su pagarba žvelgia į globalinio masto bei privačių likimų keblumus. Dėl savo aistros fotografijai ir etnologijai šveicarų kilmės režisierius ištyrinėjo Amazonės džiungles, apkeliavo Mauritanijos dalyje esančias Saharos dykumos kerteles ir sukaupta patirtimi dalijasi kurdamas.

"Anotės Arka" – detaliai suprojektuota kelionė, keičianti požiūrį į skaudžią gamtos katastrofų temą. Tai emocionalus nuotykis, pabrėžiantis, kad globalinis atšilimas yra realus pavojus. Šis iššūkis yra gamtos duotas ženklas, kad metas imtis konkrečių veiksmų: naudoti alternatyvius energijos šaltinius, prisidėti prie rūšiavimo ar kitaip stengtis išsaugoti ir tausoti aplinką. Žinutė mums, didmiesčių skruzdėlėms, jei nebūsime atsakingi už savo planetą, tai, kas vyksta Kiribačio žmonėms, greitai gali paliesti kiekvieną mūsų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kazkas

kazkas portretas
Ar su google vertėju verstas tekstas, kad toks neaiškus ir nerišlus?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių