- Kristijonas Ražickas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
IX fortas – dar carinės Rusijos laikais pastatytas gynybinis įtvirtinimas, menantis kraupias žudynes. Siekiant pristatyti visuomenei šios vietos istoriją, Kauno IX forto muziejus pakvietė į nemokamą edukacinį renginį "Vasarok-vakarok su muziejumi".
Keturi etapai
Vasaros metu, kas antrą ketvirtadienį, vyksta Kauno IX forto muziejaus organizuojamos ekskursijos, kuriose supažindinama su keturiais pagrindiniais forto laikotarpiais, tai – fortifikacijos carinės Rusijos okupacijos istorija, Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo bei tarpukario metų istorija, pirmoji ir antroji sovietinė okupacija ir, galiausiai, pati tragiškiausia tema – nacistinės okupacijos laikmetis, kai IX fortas buvo paverstas masinių žudynių vieta. Nuo 1941 iki 1944 m. čia buvo nužudyta apie 50 tūkst. įvairių tautybių gyventojų. Iš jų didžioji dalis, apie 30 tūkst., buvo žydų kilmės.
Po nacių Lietuvą okupavo sovietinė Rusija, o fortas buvo naudojamas kaip kalėjimas iki 1948 m., kol galiausiai jį uždarė. Beveik dešimtmetį įtvirtinimai buvo naudojami kaip maisto produktų sandėliai, o 1958 m. nuspręsta IX forte įsteigti muziejų, kuris jau po metų atvėrė duris.
Kitas forto gyvenimo etapas prasidėjo 1984 m., kai buvo atvertas Kauno IX forto memorialinis kompleksas. "Tai tas vaizdas, kurį matome šiandien: buvo pastatytas papildomas muziejaus pastatas, nutiesti takai, suformuotas parkas, pastatytas garsusis monumentas nacizmo aukoms atminti", – pasakojo Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis.
Išskirtinis monumentas
Monumento autorius – skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, kurio statulos tarsi pasakoja žmonių išgyvenimus forte. Pirmoji ir pati mažiausia monumento dalis, dešinioji, simbolizuoja žūstančius, į duobę krentančius žmones. Antroji, stovinti kairėje, – nepasidavimą ir viltį, mat vaizduojami žmonės stovi suspaudę kumščius. Trečioji, vidurinė ir pati aukščiausia, simbolizuoja pergalę, laisvę.
Tai ir yra pagrindinis tikslas – skatinti pažinti, domėtis mūsų valstybės, krašto istorija, kuri yra ne tik įdomi, bet turi ir sudėtingų momentų.
Dažnai kalbama, kad daugelis dirbančių žmonių neturi galimybės apsilankyti muziejuose, kadangi jiems baigus darbą – muziejai taip pat jau nedirba, o laisvomis dienomis bei savaitgaliais – norima praleisti laiką su šeima.
Atsižvelgdami į žmonių prašymus, pageidavimus, Kauno IX forto muziejus prieš trejus metus vasarą surengė savo pirmąją vakarinę ekskursiją.
"Iš pradžių buvome nutarę organizuoti tik vieną renginį, bet pamatėme, kad susidomėjimas yra didelis, tad ir nusprendėme vasaros metu, kas antrą ketvirtadienį, organizuoti renginių ciklą pavadinimu "Vasarok-vakarok su muziejumi", – sumanymus atskleidė M.Pečiulis.
Skatina pažinti
Dabar, vasaros metu, muziejus organizuoja net šešis edukacinio pobūdžio renginius kas antrą ketvirtadienį. Kiekvieno jų metu pristatoma vis kita forto istorinė tematika, dažnai temos sutampa su tuo metu aptariamais minėjimais ar įsimintinomis datomis. Pasak muziejaus direktorius M.Pečiulio, svarbiausias renginių ciklo uždavinys – skatinti pažinti mūsų istoriją.
"Tai ir yra pagrindinis tikslas – skatinti pažinti, domėtis mūsų valstybės, krašto istorija, kuri yra ne tik įdomi, bet turi ir sudėtingų momentų. Kuo žmogus labiau gilinasi į istoriją, tuo labiau jis tampa atsparesnis dezinformacijai", – teigė vadovas.
Po ekskursijos muziejaus kino salėje vyko vokiečių vaidybinio filmo "Valstybė prieš Fritsą Bauerį" peržiūra. Filmo siužetas vyko po Antrojo pasaulinio karo 1957 m. Pagrindinis veikėjas Vokietijos žydas prokuroras Fritsas Baueris siekia atskleisti nacionalsocialistų režimo nusikaltėlius, kad šie būtų teisiami. Remiamas jauno prokuroro Karlo Angermano, jis ima gilintis į SS oberšturmbanfiurerio Adolfo Eichmano bylą, bet puikiai supranta, kad papildomos kolegų pagalbos nesulauks. Tačiau sklandžiai F.Baueris darbų negali atlikti, nes Vokietija nori kuo greičiau pamiršti siaubingą praeitį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Telkiama kultūrai neabejingų kauniečių bendruomenė4
„Kaunas 2022“ paliko gilų kultūrinį įspaudą mieste. Vyko ne tik daug renginių, parodų – susitelkė gausus būrys savanorių. Naująją kultūrinės savanorystės tradiciją norima tęsti. ...
-
A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje – grupinė Vilniaus ir Kauno menininkų paroda1
Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje veikia grupinė Vilniaus ir Kauno menininkų paroda mįslingu ir, regis, simboliniu pavadinimu „Giria“. Pavadinimas susideda iš parodos dalyvių pirmųjų vardų raidžių ir slepia penkių žy...
-
„Teatro klubo“ ketvirtadienis – su sentimentaliuoju džiazo duetu1
Ištikimas džiazo ketvirtadienių tradicijoms, „Teatro klubas“ primena – kovo 23 dieną publikai lenksis Dmitrijaus Golovanovo ir Veronikos ChiChi duetas, vienu ritmu kvėpuojantis ir scenoje, ir nužengus nuo jos. ...
-
Teatro premjera jaunimui „Taisykla“: tarp mokyklos ir skaistyklos
Balandžio 6 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisierius Augustas Gornatkevičius pristatys jaunatvišką šėlsmą „Taisykla“. Mokykla – skaistykla – taisykla... Vieta, kurioje semiamasi žinių – vieta, ...
-
Estijoje jau 30 metų vykstantis festivalis atkeliaują į Lietuvą
„Gera Muzika Gyvai“ balandžio 21-25 d. Vilniuje ir Kaune kviečia į rytų muzikos festivalį „Orient“, sklidiną rytietiškos patirties. ...
-
Bibliotekoje – knygos „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ pristatymas
Artėjant Velykoms, balandžio 4 d., antradienį, 18 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (K. Donelaičio g. 8, Renginių erdvė, III a.) bus pristatyta knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“. ...
-
Šių laikų bakchantės surengs ritualą Kaune4
Kas nutinka supykdžius vyno ir ekstazės dievą Dionisą ir koks nenuspėjamas gali būti dievų kerštas žmonijai? ...
-
Džiaugsmo akademija aplankys beveik dvi dešimtis bendruomenių
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras (KRVSB) ir šįmet turi gerų naujienų – pakaunės žmones kviečia į Džiaugsmo akademiją, kuri primins, ką reiškia džiaugtis be priežasties, pastebėti savo savijautą, emocijas ir jas per nu...
-
Kauno kultūros premijas siūloma skirti keturiems menininkams ir asociacijai3
Kauno miesto kultūros premijas šiemet siūloma skirti keturiems menininkams bei asociacijai. ...
-
1,5 mln. eurų EK premiją Kaunas skirs Europos kultūros sostinės renginių tęstinumui10
Pusantro milijono Europos Komisijos (EK) skiriamą premiją, kurią gauna Europos kultūros sostinės, Kaunas planuoja skiri šio titulo metų renginių tęstinumui. ...