Babtų bendruomenės kūrybinės dirbtuvės įsikurs troleibuse

Nors šios elektra varomos priemonės laidų Babtų seniūnijoje, susidedančioje iš Sitkūnų, Panevėžiuko, Pagynės gyvenviečių, tikrai nėra, seną troleibusą, numatydama jam naują paskirtį, seniūnija įsigijo iš Kauno miesto savivaldybės viešojo transporto įmonės. Pernai troleibuso „veidu“ pasirūpino bendruomenė ir menininkas Gabrielius Žvirblis. Šiais metais troleibuso įrengimo procesą lydį kūrybinių dirbtuvių ciklas, kai gimsta vietos gyventojų idėjomis praturtinti, jų pačių inicijuoti kūriniai.

Būtent apie tai yra „Šiuolaikinės seniūnijos“ – trečius metus Kauno rajone vystomas tęstinis kūrybinis projektas. Šia „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalimi siekiama telkti bei stiprinti vietos bendruomenes ir puoselėti Kauno rajono kultūros sektorių.

Projekte dalyvauja 15 Kauno rajono seniūnijų: Akademija, Babtai, Domeikava, Ežerėlis, Garliavos apylinkės, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Linksmakalnis, Raudondvaris, Ringaudai, Rokai, Samylai bei Vilkija. Tarpusavyje jos skiriasi ryškiu identitetu, kurį meniniai procesai tik stiprina. Kol vienur vis garsiau skamba muzika ar kuriami scenos menų pasirodymai, kitose gyvenvietėse kyla nauji skulptūriniai objektai ir gaivinamos viešosios erdvės.

„Kaunas 2022“ „Facebook“ nuotr.

Anot „Kaunas 2022“ komandos atstovės Indrės Sekevičienės, keliaujant po Kauno miestą juosiantį Kauno rajoną jau galima įvertinti ne vieną tokį kūrinį. Liepos viduryje Raudondvaryje, visai greta istorinio dvaro, spalvingai ir triukšmingai atverta nauja jaunimo laisvalaikio erdvė. Raudondvaryje augęs menininkas, „Kaunas 2022“ ambasadorius, architektas Algimantas Grigas į pagalbą pasikvietė savo keramikos mokytoją, čia pat gyvenantį ir kuriantį Ričardą Gašką. Kartu jie darbavosi su vietos jaunimu, išreiškusiu norą turėti naują susitikimo vietą, kurioje galėtų jaustis laisvai, diskutuoti, kurti, muzikuoti ar stovyklauti. Raudondvaris vis intensyviau ruošiasi ir kitų metų šventei. Jos metu visuomenei bus pristatytas bendruomenės narių kurtas spektaklis, kurio kūrybinį procesą lydės menininkų Eglės Valadkevičiūtės ir Mariaus Pinigio indėlis.

Kitame rajono kampelyje – kurortinėje Kulautuvos vietovėje prie Nemuno – jau du mėnesius darbuojasi architektas-menininkas Džiugas Karalius. Ir netrukus jo sukurta skulptūra „Uoste šuolis“, kurios aukštis – 4,5-5 m, ilgis – 7-8 m, plotis – 5 m, taps kelrodžiu ne tik plaukiantiems Nemunu. Mažųjų laivų uoste konstruojamas objektas nebus tik vizualus, dekoratyvinis, - šiaudinius sodus primenančioje struktūroje bus galima karstytis, piknikauti ar tiesiog atsipūsti. „Tai - susitikimo vieta“, – sako architektas ir priduria, kad tokios apimties objektas – itin imlus laikui. Visgi iki rugpjūčio pabaigos „Uoste šuolis“ bus visiškai pabaigtas. O kol kas kulautuviškiai atidžiai stebi kūrybinį procesą, negaili patarimų ir įdėmiai išklauso menininko pasakojimų apie tai, koks gali būti menas ir kaip jis gali būti kuriamas. D. Karalius pripažįsta Kulautuvoje atradęs itin stiprią ir kūrybišką vietos bendruomenę.

„Kaunas 2022“ „Facebook“ nuotr.

Rugsėjo 4 dieną Kauno rajone svečių prisikvies Linksmakalnis, nuo 2019-ųjų save pristatantis kaip Angelų miestą. Anksčiau buvęs kariniu sovietmečio miesteliu, dabar Linksmakalnis smarkiai keičia įvaizdį. Angelai pasirinkti ne atsitiktinai, – čia veikia Angelų muziejus, galima išvysti ir menininko Algimanto Šlapiko sukurtą skulptūrą-suolelį, gatvės meno kūrinių, susijusių su angelų tema. Linksmakalnyje veikia ir gyvūnų prieglauda, kurioje tinkamas sąlygas randa ir kažkam tapę nereikalingi keturkojai iš Kauno miesto.

Šiais metais į Linksmakalnį atvyks užsienio menininkė, skulptorė Marit Benthe Norheim, kuri savo kūryba dar labiau sustiprins angelų miestelio identitetą ir praturtins viešąsias erdves. Menininkės kūryba bus pristatyta Linksmakalnio šventėje rugsėjo pradžioje.

To paties mėnesio 10 dieną į renginį „Molio kelias“ visus kvies dar vienas „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto dalyvis – Rokai. ELTA primena, jog menininkas A. Šlapikas kartu su bendruomene Rokams kuria mitinio paukščio Roko skulptūrą, tiesa, jos pabaigtuvės numatytos ateinančiais metais.

„Kaunas 2022“ „Facebook“ nuotr.

Bene ryškiausias Rokų identiteto elementas – molis, nes dar 1603 metais čia buvo įkurta Bernardinų vienuolyno plytinė. Nenuostabu, kad būtent į šią medžiagą bei keramiką apskritai Rokuose koncentruojamasi labiausiai.

Projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ yra „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. „Kaunas 2022“ komanda kartu su 80 partnerių organizacijų jau baigia rengti 2022-ųjų metų programą Kauno ir Kauno rajono svečiams. Ji išsamiai bus pristatyta jau šį rugsėjį.