Tai buvo įvykis, kuriame dalyvavo dvi pusės. Jis sulaukė dėmesio, sukėlė diskusijas. Viena pusė siekė teisybės. Teisybės, kuri yra kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė. Antroji pusė nesijautė kalta, todėl visa įvykio eiga buvo nagrinėjama pateikiant skirtingas nuomones, galiausiai paspirta po kažkieno stalu ir palikta nusimarinti. Tačiau įvykio niekas nepamiršo. "Post" galerijoje Kaune įvykis yra ištraukiamas iš po stalo ir padedamas kaip eksponatas, "aktyvuojantis kiekvieno žmogaus vidinės atsakomybės raumenį, skatinantį reaguoti, užimti poziciją, kovoti".

Klausimas

Įvykis, narstomas parodoje "Unmask / Demaskacija" – VDA Kauno fakultetą ištikęs lyčių lygybės konfliktas, eskaluotas ne tik menininkų bendruomenėje, bet ir plačiojoje visuomenėje, žiniasklaidos šaltiniuose. Jaunosios kartos kūrėjos: Barbora Fastrova (Čekija), Iris de Vries (Olandija), Maeve Collins (Airija), Marta Bran (Ispanija), Zala Kobe (Slovėnija) ir menininkė, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus parodų kuratorė Auksė Petrulienė inicijavo ekspoziciją, kurioje konceptualiai ir ironiškai tyrinėjamos VDA KF vykusio konflikto priežastys ir padariniai. Kiekviena menininkė, empatiškai reaguodama į situaciją, perteikė savo nuomonę, jos nepiršdama, nesiekdama patvirtinti kaip nenuginčijamo fakto. Įsijausdamos į nesenus įvykius, kūrėjos solidarizavosi, meną naudodamos kaip visiškai nepavojingą, tačiau tvirtą įrankį pabaksnoti kiekvieną parodos žiūrovą ir paklausti: "Ką manai tu?"

Poema tyrimui

Ekspozicija buvo atidaryta M.Collins performansu "Vidurnakčio teismo posėdis: Kaunas", kuris buvo paremtas komiškos airių poeto Brieno Merrimano poemos perkūrimu ir pritaikymu lyčių santykių viešajam tyrimui, dalyvaujant ne tik menininkėms, bet ir susirinkusiai publikai. Improvizuoto posėdžio metu buvo keliami klausimai, "kur šiuo metu visi vyrai yra ir kokia dabartinė šalies būklė", kviečiantys žiūrovus aktyviai dalyvauti diskusijoje. Performansas galerijos erdvėje transformavosi į instaliaciją su meninio vyksmo artefaktais. Dėmesį ypač patraukia siena, nukabinėta geltonais lipniais lapeliais, kuriuose kiekvienas asmuo galėjo užrašyti savo nuomonę apie lyčių skirtybes, pranašumus ar trūkumus, išlikdamas anonimu. Užrašai įvairūs: nuo palinkėjimo "atrasti savyje solidžios drąsos" iki paskatinimo "augintis ilgus plaukus", nuo teiginio "visi esame lygūs" iki raginimo "nebijokite rodyti savo emocijų". Galima spėti, kad aktyvesnės nuomonės pareiškime buvo moterys (dailus raštas, piešiamos šypsenėlės, daugtaškiai), siekiančios užmegzti dialogą. Vykęs performansas ir instaliacija skatina vystyti diskusiją ne kažką kaltinant ar kažko gailintis, o aiškinantis priežastis, kokie veiksniai daro įtaką tam, kad nesusikalbama tarp lyčių ir negebama ar veikiau nenorima įdėti pastangų suvokiant kito padėtį, jausmus.

Apgaulė

Šiuolaikinė visuomenė yra grindžiama priklausymu tam tikrai sistemai (socialinei, politinei ar pan.). Buvimas elementu, negebančiu egzistuoti už sistemos ribų, blokuoja žmogaus dvasinį vystymąsi, skatindamas jį nematyti toliau savo nosies. Z.Kobe's instaliacija "Placement / Displacement" (liet. "Sudėliojimas / Išardymas") nagrinėja sistemos sandarą, jos ribas. Aplink gipsinę vyriškos lyties modelio koją išdėliotos aukso spalvos figūrėlės primena aštrius įrankius, galinčius sužeisti, tačiau tai iš šokolado popierėlių išlankstytos abstrakčios formos. Nepaisant to, kad kiekviena sistema yra kitos, didesnės, galingesnės sistemos dalis, kiekviena jų turi trūkumų. Pažeidus vieną elementą suardoma juos jungianti struktūra.

Instinktai

Atitrūkęs nuo sistemos elementas išstumiamas į paribį. Į niekieno zoną, kurią galima suvokti kaip erdvę prisijaukinimui arba erdvę destrukcijai. Menininkės M.Bran piešinių ciklo "Entre... tenerse" (liet. "pasilinksminimas" (isp. entretenerse) arba "susipriešinimas" (entre...tenerse) pagrindiniai personažai – skirtingų lyčių veikėjai: neretai žmonės su gyvūnų dalimis ar žmonės-daiktai, agresyviai veikiantys neapibrėžtoje, sterilioje aplinkoje. Grafiškuose kūriniuose menininkė įvaizdina gyvuliškus instinktus, esančius kiekviename žmoguje, kurių nevaldoma jėga skatina susipriešinimą su aplinka. Kuo asmenyje mažiau sąmoningumo, tuo daugiau jame agresijos.

Cikle "Four corners around my bed..." (liet. "Keturi kampai aplink mano lovą...") M.Bran kuria chaotiškas individualių pasaulių sistemas.

Painiava

Naratyvą, atsiskleidžiantį per objektus, jų tarpusavio ryšius, kuria Barbora Pastova vaizdo darbe "Long distance relationship" (liet. "Ilgo nuotolio santykis"). Kūrinyje regimas vaizdas iš lėktuvo: kvadratais padalyta žemė, kubelių dydžio gyvenamieji namai, kurių tarpuose – plauko storio gatvės. Aplinka, kurioje gyvename, sumažėja. Įdomi detalė – susitraukusia žeme keliaujantis lėktuvo šešėlis. Iš paukščio skrydžio stebima aplinka primena dėlionę su vis atsikartojančiais elementais: žalumos kuokšteliais, gatvių sistemomis, geometriniais blokų intarpais. Įprastas aplinkos suvokimas pasikeičia ir įpainioja į minčių srautus, besikeičiančius taip greitai, kaip greitai kylama nuo žemės paviršiaus.

Abejonė, sutrikimas – spartūs minčių kaitos padariniai, kuriais savo kūrinį "Thoughtless" (liet. "Neapgalvotas") grindžia I.de Vries. Vaizdo darbe ir fotografijų triptike menininkė atskleidžia pirmapradės minties genialumą. Kuo daugiau apmąstymų etapų įvyksta galvojant apie konkretų dalyką (daiktą, veiksmą, poelgį ar pan.), tuo labiau nutolstama nuo jo esmės.

Parodoje "Unmask / Demaskacija" tiesioginio įvykio išaiškinimo su jam priskirtu nuosprendžiu žiūrovas nesuras. Ekspozicija pateikia klausimus diskusijai, kurių atsakymų paieška – kiekvieno žiūrovo asmeninis reikalas.

Paroda veiks iki balandžio 3 d.