Aštuoni pjūviai G. Šermukšnytės drobėse

"Ar ateitis priklauso nuo visiško atsitiktinumo, nereikšmingų sprendimų? O gal viskas suplanuota ir mes tiesiog vaikštome pagal savo likimo žemėlapį, kartkartėmis užsukdami kur nors pralošti?" – retoriškai klausia jaunosios kartos tapytoja Gabrielė Šermukšnytė.

Su menininke kalbame apie šiuolaikinio pasaulio ženklus, kuriuos sekdama ir reflektuodama, autorė įveda žiūrovą į žaidimų lauką, palikdama galimybes jam pačiam sukurti žaidimo taisykles.

– Pirmas pjūvis – jūsų drobės įsimena dėl pasaldintos spalvinės gamos (šalti violetiniai, rožiniai, žydri ir kt. atspalviai), kuri pabrėžia vaizduojamų situacijų nenuspėjamumą. Kartu spalviniai kontrastai sukuria iliuziją, kad aplink esantis pasaulis yra taikus, pozityvus. Pati spalva – apgaulė. Tik jos tonas išduoda, kad tai, kas regima išorėje, – iliuzija.

– Tapyba yra savotiškas dienoraštis, taigi darbų koloritas tikriausiai turėtų atspindėti kažkokio gyvenimo etapo nuotaiką. Iš tiesų sunku komentuoti, nes esu per daug arti savo darbų. Kitaip tariant, koloritas tarsi atsiranda pats. Bet taip, savo darbuose sugretinu kelis ar daugiau sluoksnių – taika eina šalia karo, meilė – šalia neapykantos, nerimas ir grėsmės – šalia džiaugsmo ir laimės.

– Antras – suintriguoja erdvė, kurioje veikia jūsų paveikslų personažai: atrakcionų parkas, jo fragmentai, žaidimų kambariai, pramogų erdvės. Viskas padengta perregimu dulkių ūku, tarsi norėtumėte kažką paveiksluose nutylėti, paslėpti ar perspėti žiūrovą dėl pavojaus.

– Atrakcija visada siūlo dvi žaidimo baigtis, tiesa, vieną iš jų – labai tyliai.

– Trečias – kūrinių kompozicijos fragmentiškos: tarsi įduodate žiūrovui į rankas vieną dėlionės detalę ir stebite, kur jis ieškos kitų?

– Visada įdomiau žaisti ne vienam. Pasisekusiu kūriniu laikau tą, kuris skirtingiems žmonėms gali pasiūlyti skirtingus scenarijus.

– Ketvirtas – jūsų vaizduojamas daiktiškas pasaulis kupinas simbolių: auksinės žuvelės, narcizai, kortos, žaidimo kamuoliukai ir t.t.

– Pirma, neapleidžiamam jausmui surandu vaizdą, kuris turėtų atitinkamą krūvį tą emociją perteikti ir daug kitų "personažų", kurie disonuotų ar papildytų, užduotų klausimų.

Pasirinkdama lošimo motyvus, jų simboliais perteikiu tai, kas man asocijuojasi su susiklosčiusiomis situacijomis, pasirinkimais ir buvimu (ne)tinkamoje vietoje (ne)tinkamu laiku. Tačiau, kiekviename darbe motyvai susijungia į vientisą naratyvą, visumą, taigi analizuoti simbolius po vieną būtų sunku.

– Penktas – naujausiuose jūsų kūriniuose žmogus pasirodo tik probėgšmais. Jis primena ne gyvą būtybę, o personažą ar plastikinį manekeną. Žmogus – tarsi dekoracija.

– Žmogus šiuose darbuose tik kuria situacijas ir kartu pats į jas patenka. Aplinkybės vaidina svarbesnį vaidmenį, nes jos tarsi nurodo veikimo gaires, apstato kelius tvoromis, kad nebūtų iškrypta iš žaidimo lauko.

– Šeštas – galbūt dėl to, kad drobėse žmogus yra labiau kompozicijos elementas nei pagrindinis veikėjas, galbūt dėl to, jog vaizduojamas pasaulis toks spalvotas, netikras, primenantis apie visa ko laikinumą, – į jas žiūrint apima nostalgiškas jausmas: noras grįžti į praeitį ir rasti saugų prieglobstį.

– Iš tiesų! Kol galvojau apie darbų koncepcijas ir tapiau šią kolekciją, mane apėmė labai stiprus noras grįžti gyventi į gimtąjį Kauną, kur gyvena mano tėvai, artimi draugai. Visuomet žavėjausi ir jaučiau stiprią meilę šiam miestui – jis turi tvirtą savo charakterį ir nebando apsimesti kažkuo kitu.

– Septintas – "Ammusement Park", "Bingo", "Lottery Winner" – keletas jūsų kūrinių pavadinimų, kurie sufleruoja apie atraktyvias pramogas, siekiant užsimiršti kasdienybėje. Ar šiuolaikinis žmogus, nuolat reaguodamas į emocinius dirgiklius iš aplinkos, vis dar suvokia save aplinkoje, kaip asmenį, kuriantį autentišką savo pasaulį? Jūsų drobėje "What‘s Your Cards?" žmogaus transformacija į plastikinį manekeną leidžia žiūrovui suprasti, kad, ieškodami pramogų, veiksmo, ryškių emocijų, tampame dirbtiniais (išgyvename netikras emocijas, situacijas ir pan.).

– Drobėje "What‘s in your cards?" manekenas – siekiamybė, idealas. Stovėdamas vitrinoje jis rodo tai, ko neturime, ir skatina norėti, to, ko galbūt nereikia. Manekenas siūlo sužaisti kortomis. Yra angliškas posakis "It‘s not in my cards" (liet. man nelemta). Pavadinimas nurodo į dvisluoksniškumą: kiekvienas priimtas sprendimas, laimėjimas, pralaimėjimas šiame kortų žaidime pakreipia kelią tam tikra linkme.

– Aštuntas pjūvis – parodos Kauno valstybinėje filharmonijoje pavadinimas "Haunted" (liet. medžiojamas, apsėstas, užvaldytas, įtrauktas). Populiarioji kultūra siekia apriboti žmogaus laisves, neleisti rinktis. Auka – aiški, o medžiotojas? Kaip jį atpažinti, kaip atsekti jo veiklos scenarijų, kai kiekvieną dieną jis keičiasi, įgaudamas naujus pavidalus?

– Pavadinime slypi du žodžiai, dvi reikšmės – "haunted" (liet. apsėstas, lankomas, medžiojamas) ir "hunted" (liet. surastas, sumedžiotas). Tai persekiojamas ir sumedžiotas (dabartis ir galima ateitis, o gal – lemtis). Dvi reikšmės viename žodyje. Medžiotojais ir jų aukomis gali būti bet kas. Neretai – tas pats asmuo.


Kas? G.Šermukšnytės kūrinių paroda "Haunted".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Atidarymas balandžio 7 d. Veikia iki balandžio 30 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kolega

Kolega portretas
reikes pasiziureti naturoje o seip arodo idomus darbai

Meno vertintojas

Meno vertintojas portretas
Net nusigandau... Žinau jos drobes - puikios. Galvojau perskaitęs pavadinimą NEPASISEKĖ, VANDALAI UŽPUOLĖ...O čia matai REKLAMA su kriminalo tvaiku. O šiaip džiugu.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių