Antrojo pasaulinio karo atgarsiai – jaunimo akimis

Spalio 8–11 d. vyks jau antrasis "Istorijų festivalis". Vienas jo renginių – teatralizuotas pasakojimas "Pertraukto gyvenimo istorijos: jaunimas kalba apie karą." Režisierius Rokas Bertulis kartu su šešiomis jaunomis merginomis, perteiks Antrąjį pasaulinį karą išgyvenusių žmonių patirtis. Performansas žiūrovus kvies pamąstyti – kokius kalnus gali nuversti žmogaus valia?

Autentiška atmintis

"Istorijų festivalis" – vienas didžiųjų "Kaunas 2022" renginių. Šiais metais jis nagrinės pertraukto gyvenimo temą. Organizatoriai pastebi, kad netikėtai metų pradžioje kilusi koronaviruso pandemija mūsų kasdienybę ir planus visiškai sujaukė. Jausdami nuolatinį nerimą ir nežinomybę, galime išgyventi bendrystę su tais, kurių gyvenimus pertraukė prasidėjęs karas.

R.Bertulio režisuojamas performansas skatins padiskutuoti, kuo mums kilę iššūkiai panašūs ir skirtingi nuo užklupusių prieš 80 metų. "Noriu jaunus žmones įkvėpti karą išgyvenusių drąsuolių istorijomis. Nekreipdami dėmesio į grėsmes, jie rizikavo dėl savo artimųjų ir nepažįstamųjų. Iš šių herojų galime pasimokyti nebijoti imtis atsakomybės, pakovoti už savo įsitikinimus. Karo laikus išgyvenusiųjų istorijos – puikus pavyzdys, kiek gali iškęsti žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus", – sako kūrėjas.

Jaunimas ne visada geba pareikšti savo nuomonę, nes mano, kad liks neišgirstas.

Šis performansas – R.Bertulio režisūrinis debiutas. Aktorinio meistriškumo studijas baigęs vaikinas yra išbandęs įvairias profesines sritis. Neseniai jis dirbo su vaikais vasaros stovykloje. "Šio darbo metu pastebėjau, kad jaunimas ne visada geba pareikšti savo nuomonę, nes mano, kad liks neišgirstas. Tad džiaugiuosi, kad galiu tapti bent maža pokyčių dalimi – išklausyti jaunuolius ir juos įgalinti veiksmui", – šypsosi jis.

Prie "Istorijų festivalio" R.Bertulis prisijungė gana netikėtai. Iš pradžių performansą turėjo režisuoti olandų režisierius Jelle Ziljstra. Šis menininkas Amsterdame stato spektaklius, kuriuose vaikai perteikia Antrojo pasaulinio karo istorijas. Tačiau kilusi pandemija sujaukė planus, ir J.Ziljstra nebegalėjo atvykti į Kauną. Vis dėlto R. Bertulis su šiuo menininku nemažai konsultuojasi nuotoliniu būdu. Pasak pašnekovo, jo režisuojamą pasirodymą sunku įvardyti vienu žanru. Kūrėjas šiuo metu dirba su šešiomis 11–18 metų mergaitėmis, kurios taps kūrinio atlikėjomis. Kūrybinė komanda daug diskutuoja apie žmogaus valią ir gebėjimą nepalūžti net sunkiausiomis situacijomis. "Žinoma, kalbėti apie svetimas žaizdas – tai lyg žaisti su ugnimi. Juk nei aš, nei merginos tokio siaubo nesame patyrę. Todėl performanse bus daugiau autentiškų atsiminimų perteikimo nei mūsų interpretacijų", – tikina pašnekovas.

Įkvėpimas: "Karo laikus išgyvenusiųjų istorijos – puikus pavyzdys, kiek gali iškęsti žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus", – istorijos pamokas akcentuoja R.Bertulis. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Į Kauną – duonos

R.Bertulis pasakojo, kad jo režisuojamas performansas yra paremtas vokiečio Siegfriedo Gronau gyvenimo istorija. Iš Karaliaučiaus kilęs vyras buvo dar vaikas, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Berniuko tėvas buvo pašauktas į frontą, o jis pats su mama ir trimis seserimis slapstėsi sugriautų namų rūsiuose. Bado ir smurto trys Siegfriedo sesutės ilgai neatlaikė.

"Berniukas pasiryžo iš tuometinio Kenigsbergo vykti į Kauną ir parvežti mamai duonos. O ji, bijodama prarasti dar vieną vaiką, prašė likti kartu ir drauge numirti. Tačiau drąsus aštuonmetis išvyko – pribloškiančią istoriją narpliojo R.Bertulis. – Žinoma, kelionė nebuvo lengva. Susigūžęs, varganas berniukas buvo išmestas iš važiuojančio traukinio net du kartus. Stebėtina, kad nelūžo bado nukankinto vaiko kaulai. Vis dėlto šiaip ne taip jam pavyko pasiekti tikslą, kadangi vagone Siegfriedą aptiko traukinio kūrikai ir sutiko jį pavežti. Kaune berniukas pirmą kartą pamatė švariais drabužiais apsirengusius žmones – tai paliko jam didžiulį įspūdį. Alkanas vaikas ėmė klaidžioti po miestą, prašydamas duonos. Kauniečiai buvo gailestingi – kas nors vis pamaitindavo, priimdavo nakčiai ar trumpam įdarbindavo. Žinoma, peralkęs vaikas sušelptą duonos gabalėlį suvalgydavo, tad mamos lauktuvės taip ir nepasiekė. Dėl to jau suaugęs Siegfriedas visą gyvenimą jautė skaudulį."

Užaugęs ir sukūręs šeimą, S.Gronau parašė knygą "Klyksmas vaiduoklių mieste. Vilko vaikai". Į ją vyras sudėjo savo skaudžius išgyvenimus. Prieš keletą metų knygą jis pristatė Vilniaus knygų mugėje ir Kaune. "Su mergaitėmis iškėlėme klausimą – jei aštuonmetis berniukas pasiryžo tokiam žygiui, kokios yra žmogaus galimybių ribos? Iš tiesų galime tikrai daug, tačiau turime pasitikėti savimi. Performanso metu žiūrovų taip pat klausiame – ar jūs tikite savo valia? Galbūt galite mums padėti patikėti savąja?" – atskleidė R.Bertulis.

Žinoma, kalbėti apie svetimas žaizdas – tai lyg žaisti su ugnimi. Todėl performanse bus daugiau autentiškų atsiminimų perteikimo nei mūsų interpretacijų.

Kūrybinio proceso metu komanda taip pat susitiko su kauniečiu Romualdu, kurio gyvenimo istorija ne mažiau šokiruojanti nei S.Gronau. "Romualdas užaugo Baisogaloje, ten piemenavo. Karo metais, būdamas 12–13 metų, su kitais vaikais mėgdavo rinkti šovinius ir juos mėtyti į laužą. Tačiau kartą berniukus pamatę vokiečių karininkai apkaltino, kad jie renka šovinius rusų partizanams, – pasakojo R.Bertulis. – Paaugliai buvo suimti ir uždaryti į daboklę. O vėliau garlaiviu nuplukdyti į Kauną, kur atsidūrė IX forto kalėjime. Romualdas pasakojo, kad čia kareiviai įeidavo į kamerą ir nurodydavo žmonių pavardes. Pašauktieji privalėdavo palikti patalpas, o tada likusieji išgirsdavo tiek šūvių, kiek išėjo kalinių. Laimei, Romualdo taip ir nepakvietė, nors vaikus nuo dvylikos metų jau šaudydavo."

Rūpėjo bendruomenė

R.Bertulis apgailestauja, kad šiuolaikiniams žmonėms, ypač jaunimui, jau sunku suprasti ano laiko išgyvenimus. Pasak jo, tai lemia ne tik šiandienis patogus gyvenimas, bet ir informacijos perkrauta žiniasklaida bei socialiniai tinklai. "Pastebiu, kad vaizdinės medžiagos perteklius žmogų tiesiog atbukina. Žiaurūs vaizdai ir sukrečiančios naujienos tampa visiškai įprastais dalykais. Skaitant naujienų srautą feisbuke, pramoginį turinį keičia pranešimai apie kitoje šalyje vykstantį karą ar įvykusias kraupias nelaimes. Tačiau visa tai nė kiek nesujaudina, nes esame persisotinę informacijos", – atkreipia dėmesį režisierius.

Su paauglėmis rengdamas performansą, R.Bertulis diskutuoja ne tik apie karo išgyvenimus, bet ir žmogaus valią, drąsą ir nykstantį bendruomeniškumą. "Diskutuojant su merginomis paaiškėjo, kad bendruomeniškumo sąvoka jų amžiaus grupėje neturi jokios prasmės. Tai tėra žodinis apibrėžimas, o jo turinys yra nepažįstamas ir svetimas tarp jaunuolių. Vis dėlto mūsų seneliai ir proseneliai bendruomenėse praleisdavo didžiąją savo laiko dalį. Tai diktavo jų gyvenimo būdas, darbo pobūdis. Visi kaimynai kartu dirbdavo laukuose, švęsdavo šventes, padėdavo vienas kitam, – pastebėjo pašnekovas. – Būtent dėl bendruomeniškumo jausmo šiandien galime kalbėti apie didvyriškus karo laikų poelgius. Rizikuodami gyvybe, žmonės padėdavo ne tik artimiesiems ar draugams, bet ir nepažįstamiems."

"Gyvename madų, netikrumo, emocinio atbukimo laikais. Todėl norisi jaunuoliams įkvėpti supratimo apie jų vidinę galią, valią ir jos teikiamą stiprybę bei empatiją. Be empatijos ir vienas kito supratimo būsime pasmerkti ir vėl kartoti tas pačias klaidas, kurios lėmė gyvenimus griovusius karus", – pokalbį baigė R.Bertulis.


Kas? Teatralizuotas pasakojimas "Pertraukto gyvenimo istorijos: jaunimas kalba apie karą".

Kur? Kauno kultūros centro terasoje.

Kada? Spalio 9 d. 16 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Va naciai kad atkuto

Va naciai kad atkuto portretas
Duok jiems tik proga.

Va ir as iseisiu i gatve su baltu raisciu. Kaip per ta svovi

Va ir as iseisiu i gatve su baltu raisciu. Kaip per ta svovi portretas
Pasveikinciau pravaziuojancia per Kauna i rytus vokieciu kariuomene. Juk galetu vokieciu tankais juodais kryziais pravaziuoti. Kaip tada.. vokieciai isklijuotu isakymus zyda s prisisiuti geltonas zvaigzdes. Imtumem gaudyti buvusius komunistus ir komjaunuolius ir varyt i miska. Kaip tada. Vokieciu kariai duotu sautuvus.

O vokieciai

O vokieciai  portretas
Patys kalti kad pradejo kara uzpuole Lenkija. Gavo ko nusipelne
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių