- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Kas prisimena kompozitorių, muzikantą, etnomuzikologą Algirdą Klovą, negali užmiršti jo linksmo, kartais šelmiško ar susirūpinusio žvilgsnio. Tokia yra ir jo muzika vaikams – romantiška, šmaikšti, vietomis sarkastiška, mažakalbė, svajinga, retkarčiais įsisupusi į džiazo harmoniją ir ritmiką ar nusklendžianti lyriškais liaudies melodijų garsais“, – sako Kauno 1-osios muzikos mokyklos etninės muzikos mokytoja Birutė Nemčinskienė.
Menu alsuojančioje aplinkoje
Kauno 1-oji muzikos mokykla kviečia atverti dar vieną kultūrinės atminties dienoraščio puslapį ir prisiminti 2021-ųjų vasarą išėjusį A.Klovą, nes, pasak rašytojo Oscaro Wilde'o, „atmintis yra dienoraštis, kurį mes visi nešiojamės su savimi“.
A.Klovos kelias į meną tarsi buvo nulemtas iš anksto. Jis gimė ir augo Kaune, Žaliakalnyje, inteligentiškoje šeimoje. Tėtis – dailininkas monumentalistas Boleslovas Klova, mama – gražaus balso savininkė, farmacininkė Violeta Klovienė. Dėdė Vytautas Klova – žymus lietuvių kompozitorius. Šeimos kasdienybė sukosi tarp meno, knygų, kūrybinio darbo, koncertų, parodų, spektaklių lankymo, jų aptarimo. Tokioje menu alsuojančioje aplinkoje greitai atsiskleidė berniuko muzikiniai gebėjimai. Tėvai jį nuvedė į Kauno Juozo Naujalio vidurinę meno mokyklą, kurioje jis pradėjo mokytis griežti smuiku. Tačiau vienas nelemtas įvykis – rankos lūžis – pakreipė Algirdo mokslus kita linkme. Įstojęs į Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą, pakeitė specialybę – pradėjo studijuoti kompoziciją pas kompozitorių Vladą Švedą, vėliau – pas kompozitorių Algimantą Kubiliūną, paskui tęsė kompozicijos studijas Lietuvos Valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pas profesorių, kompozitorių Julių Juzeliūną.
Baigęs studijas Algirdas dirbo garso režisieriumi Lietuvos radijuje, kur darė žymiausių Lietuvos muzikų garso įrašus, radiofono „Vilniaus varpas“ muzikos redaktoriumi, kūrė ir vedė radijo stoties „Laisvoji banga“ ir „Vilsat“ laidas, TV laidas „Country Saloon“. Penkerius metus dirbo laikraščio „Muzikos barai“ redaktoriumi-korespondentu, rašė straipsnius apie įdomiausius muzikos įvykius Lietuvoje, apie džiazo, roko, folkloro festivalius, akademinės muzikos koncertus įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose.
Liaudies kultūros kloduose
Meilė liaudies menui, tradicinei muzikai jaunąjį muziką atvedė į garsųjį Vilniaus universiteto folkloro ansamblį „Ratilio“. Ketverius metus jis vadovavo šio kolektyvo instrumentinei grupei, todėl niekas nenustebdavo, pamatęs Algirdą bėgantį su smuiku rankose Vilniaus senamiesčio gatvelėmis. Šio instrumento jis neapleido visą gyvenimą.
Ilgametė darbo patirtis su ratiliokais, ekspedicijose sukaupta gausi tautosakos medžiaga ir didžiulis atsidavimas, kaip jis pats sakydavo, tam, kas tikra, – mūsų liaudies kultūros klodams, subrandino mintį įkurti naują folkloro ansamblį „Vydraga“. A.Klovai vadovaujant „Vydraga“ aktyviai koncertavo Lietuvoje, išleido gausybę įrašų, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Europoje, Amerikoje, Azijoje. Kolektyvas gyvuoja ir šiandien.
Jam pavaldūs ne tik solinės ar chorines dainos žanrai vaikams, bet ir kamerinė muzika fortepijonui, smuikui, birbynei, kanklėms, lumzdeliui.
Tarptautinis instrumentinio folkloro festivalis „Griežynė“ – dar vienas A.Klovos ir jo kolegos Arūno Lunio sumanymas.
Kaip muzikantas, Algirdas atsiskleidė ir kituose muzikos žanruose: smagiai muzikuodavo įvairiuose renginiuose su Lietuvos ir pasaulio džiazo, roko, kantri atlikėjais. A.Klova gerai žinomas ir kaip kamerinės, orkestrinės, chorinės muzikos kūrėjas, šalia kurios glaudėsi roko, kantri, folk-, popmuzikos dainos. Be to, jis buvo vienas pirmųjų folkdžiazo ir pasaulinės muzikos propaguotojų Lietuvoje.
Sukosi vaikų būryje
Kompozitorius nemažai kūrinių paliko vaikams. Jis 20 metų sukosi vaikų būryje, dirbdamas Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos Vilniuje mokytoju. Ten įkūrė ir vadovavo vaikų folkloro ansambliui „Aglija“. Dvejus metus šeimininkavo – taip jis įvardijo savo pareigas – Vilniaus mokytojų namų „Algirdo Klovos svetainėje vaikeliams ir jų tėveliams“. Skaitė paskaitas, vedė praktinius muzikos užsiėmimus Lietuvos mokyklose.
Kompozitoriaus sesė, Kauno 1-osios muzikos mokyklos fortepijono mokytoja metodininkė Aušra Klovaitė-Berezinienė sugalvojo ir kolegoms pasiūlė surengti koncertą-prisiminimą „Kompozitoriaus Algirdo Klovos muzika vaikams“ ir taip pažvelgti į kompozitoriaus kūrybinį pasaulį vaikų akimis. „Nes mūsų atmintis – tai tarsi duota galimybė išgyventi antrą gyvenimą. Prisiminti tai, kas mums palikta, – didžiulė dovana ir turtas“, – sako A.Klovaitė-Berezinienė.
Įvairialypę muziką kūręs A.Klova – didelis eruditas, išmanęs ne tik moderniausias muzikos tendencijas, gerbęs klasiką, mėgavęsis džiazu ir roku, bet nepaprastai mylėjęs ir gerai pažinęs lietuvių tradicinę muziką. Todėl jam pavaldūs ne tik solinės ar chorinės dainos žanrai vaikams, bet ir kamerinė muzika fortepijonui, smuikui, birbynei, kanklėms, lumzdeliui.
Koncerte-prisiminime muzikuos Kauno 1-osios muzikos mokyklos J.Naujalio muzikos gimnazijos, Prano Mašioto pradinės mokyklos jaunieji muzikantai. Įėjimas nemokamas.
Kas? Koncertas „Kompozitoriaus Algirdo Klovos muzika vaikams“
Kur? Kauno 1-osios muzikos mokyklos didžiojoje salėje, J.Gruodžio g. 25
Kada? Balandžio 29 d. 17 val.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...