Specialios medžiagos
Už kelių tinklo tvarumą ir jo tobulinimą atsakingos valstybės įmonės „Via Lietuva“ atstovas „Kauno dienai“ pabrėžė, kad Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangų konstrukcijos projektuojamos vadovaujantis automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis. Taisyklės parengtos įvertinant turimą patirtį, susijusią su automobilių kelių dangų konstrukcijų funkcionavimu, priklausomai nuo automobilių eismo ir aplinkos sąlygų.
– Paaiškinkite, kaip projektuojant kelius atsižvelgiama į ardantį šalčio ir drėgmės poveikį, kaip naudojami priedai šalčio ir drėgmės poveikiui sumažinti, – „Kauno diena“ paklausė „Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovo Vytenio Radžiūno.
– Projektuojant dangas, atliekami šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storio skaičiavimai, t. y. skaičiuojama dangos konstrukcija, kurios storis ir medžiagų terminės savybės užtikrina atsparumą neigiamam šalčio poveikiui, įvertinant aplinkos sąlygas, žemės sankasos hidroterminį režimą ir gruntų savybes. Pažymėtina, kad dangos konstrukcija tarnautų ilgą laikotarpį, labai svarbu numatyti patvarias ir efektyvias vandens surinkimo ar drenavimo priemones nuo dangos konstrukcijos ir ypač nuo žemės sankasos.
Priklausomai nuo projektuojamos dangos konstrukcijos klasės, norint sumažinti žemės sankasos jautrumą ar atsparumą šalčiui, gerinamas ar stiprinamas gruntas, naudojant rišiklius (pavyzdžiui, cementą, kalkes), prireikus papildomai taikomas vadinamuosius jonų mainus gerinantis priedas.
Kai kuriais atvejais projektuojamos dangos konstrukcijos, kurių apatinis pagrindo sluoksnis yra sudarytas iš grunto, sustiprinto rišikliu ir jonų mainus gerinančiu priedu. Toks sluoksnis patvarus ir atsparus šalčiui. Gali būti įrengiamas viršutinis pagrindo sluoksnis iš grunto arba nesurištų mišinių, kurie taip pat sustiprinti rišikliu ir jonų mainus gerinančiu priedu, todėl pasižymi dideliu stiprumu, patvarumu ir atsparumu šalčiui.
Atsižvelgiant į besikeičiantį klimatą ir padidėjusias apkrovas keliuose, nuo 2024 m. atnaujintuose normatyvuose buvo įtrauktas reikalavimas viršutiniams ir apatiniams sluoksniams skirtų asfalto mišinių gamybai naudoti naujos rūšies aukštesnės polimerizacijos bitumines emulsijas, kurios atsparesnės temperatūros pokyčiams, ypač šaltuoju metų laiku, deformacijoms, senėjimui, turi didesnį mechaninį stabilumą ir užtikrina ilgesnį dangos tarnavimo laiką, mažesnes eksploatacines išlaidas.
– Kokius temperatūros pasikeitimus gali atlaikyti kokybiškai, pagal normatyvų standartus įrengta kelio danga?
– Kokybiškai įrengtai ir funkcionuojančiai kelio dangos konstrukcijai temperatūros pasikeitimai nepavojingi. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių reikalavimų įgyvendinimas (šalčiui nejautrių medžiagų ir / ar apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnių įrengimas) užtikrina šalčiui atsparią kelio dangos konstrukciją, kurios storis ir medžiagų terminės savybės užtikrina atsparumą neigiamam šalčio poveikiui, įvertinant aplinkos sąlygas ir žemės sankasos hidroterminį režimą ir gruntų savybes.
Asfalto dangos tampriosios savybės priklauso nuo gamybai panaudoto rišiklio savybių – žemėjant temperatūrai atitinkamai didėja rišiklio trapumas ir mažėja tamprioji deformacija (aukštoje temperatūroje – priešingai), tai keičia dangos savybes, bet įprastai nesukelia kritinių pažaidų, nes normatyvų dokumentai įvertina Lietuvos klimato sąlygas ir galimus pokyčius.
Kritinis veiksnys yra hidroterminio režimo pažeidimas, ypač pavojinga žema temperatūra ir netinkamas drėgmės (vandens) pasišalinimas iš kelio dangos konstrukcijos (asfalto dangos ir nesurištųjų mišinių), dėl to įvairiose dangos konstrukcijos ertmėse formuojasi ledas, kuris plečiasi ir sukelia įvairių pažaidų, negrįžtamai pakeičia kelio dangos savybes.
Eksploatacijos metu, bėgant laikui, ir tinkamai įrengta kelio dangos konstrukcija dėl įvairių priežasčių praranda numatytas savybes ir pradeda funkcionuoti netinkamai, neužtikrinamas numatytas hidroterminis režimas, todėl esant neigiamai temperatūrai stebimas staigus kelio dangos pažaidų didėjimas.
Deformacijų priežastys
– Kokį poveikį automobilių keliams sukelia šios žiemos oro sąlygų ypatumai – stipraus šalčio ir intensyvios drėgmės kokteilis?
– Žiemos oro sąlygų, tokių kaip ypač stiprus šaltis (įšalas), temperatūros svyravimai apie 0 °C ir drėgmės kaita daro itin reikšmingą poveikį automobilių keliams. Šie procesai lemia tiek dangos nusidėvėjimą, tiek konstrukcinių sluoksnių deformacijas.
Vandeniui įsiskverbus į dangos poras ar mikroįtrūkimus ir jam užšalus, jis išsiplečia, todėl skilinėja asfaltas, plečiasi betono siūlės ir silpnėja rišiklis (bitumas). Nuolat kartojantis ciklams, maži įtrūkimai virsta plyšiais ir išdaužomis. Tokie veiksniai keliams daro įtaką – nuo paviršinių pažeidimų iki konstrukcinio sluoksnio ardymo.
Grunto įšalas – vienas žalingiausių poveikių kelių konstrukcijoms. Užšąlant gruntui po kelio danga susiformuoja ledo lęšiai, kurie sukelia dangos deformacijų. Atitirpus, gruntas sukrinta ir kelio paviršius tampa nelygus.
Drėgmė, atsirandanti kelio konstrukcijoje, jį silpnina, todėl atsiranda konstrukcinių pažaidų, tokių kaip išilginiai ir skersiniai plyšiai, plyšių tinklai, nusėdimai. Tai ypač pasireiškia pavasarį ištirpus vandeniui po kelio danga: konstrukcija tampa neatspari apkrovoms, todėl asfaltas lūžta ir formuojasi įlinkiai.
– Kokį poveikį sukelia ant kelių barstoma druska?
– Žiemos sezonu naudojama druska padeda užtikrinti saugų eismą ir susisiekimą, bet daro neigiamą įtaką kelio elementams.
Asfalto dangoms kritiškai reikšmingos neigiamos įtakos druska nedaro. Nors, reikia paminėti, ilgalaikė minimali įtaka yra – ji skatina asfalto paviršiaus irimą ir didina dangos poringumą.
Betono, ypač gelžbetonio, konstrukcijoms ir kitiems metaliniams elementams druskos įtaka yra daug reikšmingesnė. Chloridai, patekę į betoną, pažeidžia jo struktūrą, sukelia paviršiaus trupėjimą ir pagreitina dangos senėjimą. Ištirpusi druskos medžiaga prasiskverbia į betonines konstrukcijas, pasiekia armatūrą ir pagreitina jos koroziją. Tai ypač pavojinga tiltams, viadukams ir kitiems pakeltiems statiniams, nes korozija mažina konstrukcijų tvirtumą. Dėl šių priežasčių statant tiltus yra įrengiamos apsauginės dangos.
Prevencinė priežiūra
– Ar skiriate dėmesio prevencinei kelių priežiūrai?
– Pagrindiniuose valstybinės reikšmės keliuose, kuriuos prižiūri bendrovė „Kelių priežiūra“, taikoma prevencinė žiemos priežiūra. Darbai atliekami iš anksto – dar prieš susidarant slidžiai dangai, sniegui ar ledui. Šių priemonių tikslas – užtikrinti saugesnį eismą ir išvengti pavojingų situacijų.
Prieš prognozuojamą plikledį, šlapdribą ar lijundrą keliai barstomi druska arba druskos tirpalais. Tai padeda neleisti susidaryti ledui arba sumažina dangos slidumą ir pagerina transporto priemonių sukibimą su keliu.
Grunto įšalas – vienas žalingiausių poveikių kelių konstrukcijoms.
Sprendimai dėl prevencinių darbų priimami remiantis kelių orų stočių duomenimis, dangos temperatūros, drėgmės jutiklių informacija ir orų prognozėmis. Ši informacija leidžia laiku pradėti barstyti kelius ar valyti sniegą.
„Via Lietuva“ 2023 m. vykdė prevencinius kelių remonto darbus, bet buvo prieita prie išvados kad prioritetas yra skirti finansavimą prastesnės būklės kelių remontui, o prevenciją užtikrinti per kelių priežiūros darbus. Šiuo metu prevencinio remonto prioritetinės eilės yra panaikintos.
– Ar jau fiksuojama žiemos oro sąlygų padaryta žala, pažeidimai ir kaip rengiamasi juos pašalinti?
– Žiemą atsiradę kelių dangų pažeidimai yra identifikuojami per apžiūras, kurias atlieka bendrovė „Kelių priežiūra“.
Kai nustatomos pažaidos, pavojingos saugiam eismui, jos nedelsiant šalinamos laikinomis priemonėmis – dažniausiai šalto asfalto mišiniais. Jei pažaidos nepavojingos, jos taisomos šiltuoju metų sezonu, atsižvelgiant į kelių priežiūros veiklai skiriamą finansavimą.
Skenuoja dangas
– Kaip planuojamas biudžetas šios žiemos oro sąlygų pažeistiems keliams tvarkyti?
– Vyriausybei patvirtinus kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatą, keliams skiriamas finansavimas padalijamas pagal veiklas. Kadangi visų kelių sutvarkyti vienu metu nėra finansinių galimybių, parengta prioritetinė remonto eilė, pagal kurią planuojami ir įgyvendinami remonto darbai. Tokia tvarka padeda optimaliai, pagal turimus finansinius resursus užtikrinti eismą keliuose ir yra ekonomiškai efektyviausia.
– Jūsų įstaiga turi pareigą ir specialią aparatūrą tikrinti automobilių kelių kokybę. Informuokite, kiek patikrinimų atlikta nuo 2025 m. pradžios, kiek planuojate padaryti per šių metų pusmetį?
– „Via Lietuva“ su specialiąja įranga per 2025 m. patikrino daugiau kaip 99 proc. kelių su asfalto danga (iš viso beveik 33,6 tūkst. km kelio eismo juostų). Nepatikrintuose kelio ruožuose vyko remonto darbai. 2026 m. planuojama patikrinti visų asfaltuotų kelių būklę.
Atliktų darbų, kuriems galioja garantija, patikros vykdomos kiekvienais metais. Šių apžiūrų metu vertinama situacija, o nustačius trūkumų kreipiamasi į rangovus, kad būtų ištaisyti. Paskutiniais garantijos metais visi garantiniai ruožai įvertinami pasinaudojant mobiliąja laboratorija, kuri detaliai nuskenuoja dangas ir objektyviai suskaičiuoja visas dangos pažaidas.
Patruliuoja keliuose
Svarbios užduotys tenka bendrovei „Kelių priežiūra“.
„Kauno dieną“ informavusi bendrovės atstovė paaiškino: „Kelių priežiūra“ užtikrina valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir tvarkymą pagal nustatytus normatyvus atskirai žiemos ir vasaros priežiūrai. Atliekami ir periodiniai – papildomi – priežiūros darbai, skirti kelių būklei gerinti. Nuolatiniai kelių priežiūros darbai – patruliavimas keliuose, kelių barstymas sniegą ir ledą tirpdančiomis medžiagomis, valymas žiemą, kelių dangos ir elementų pažaidų taisymas, pralaidų valymas, kelkraščių užaukštėjimų šalinimas, žvyrkelių profiliavimas, žolės pjovimas šalikelėse ir kelio juostoje, kelio zonų švaros darbai. Periodiniai kelių priežiūros darbai – kelių dangos sluoksnių keitimas, kelio elementų atnaujinimas, stichinių nelaimių padarinių šalinimas ir kt.“
Žalos dėl duobių
Didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ informuoja, kad šiais metais jau užregistruota kone 50 duobių žalų automobiliams.
Bendrovė pateikė ir apibendrintus praėjusių metų duomenis.
„Vertinant prastos kelių dangos ir duobių sukeltų žalų duomenis, praėjusiais metais gyventojams išmokėta bendra tokių žalų suma siekė beveik 0,5 mln. eurų, o vidutinis vienos kompensuotos žalos dydis sudarė apie 1 tūkst. eurų. Nors dažniausiai tokie incidentai apsiriboja sugadintomis padangomis, tačiau pasitaiko ir itin didelių išmokų. Pavyzdžiui, pernai mūsų bendrovėje išmokėta didžiausia žala automobiliui dėl duobių siekė beveik 20 tūkst. eurų“, − informavo Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Pasak specialisto, vairuotojai dažniausiai dėl draudimo išmokos kreipiasi, kai įvažiavę į duobę prakerta padangą, apgadina ratlankį, dėl smūgio būna pažeista variklio apsauga, automobilio pakaba ar kita važiuoklės dalis. Neretai žalos dydis labai priklauso nuo greičio, kuriuo važiuodamas automobilis trinkteli į duobę.
(be temos)
(be temos)
(be temos)